Kaip išsimaudyti miške?

Sonata Leknickaitė – miško maudynių gidė. Ramybę skleidžianti 27 metų jauna moteris pokalbio metu sutiko plačiau papasakoti apie miško maudynes, jų teikiamą naudą ir pritaikomumą kasdienoje. Nors miško maudynės ir skamba šiek tiek egzotiškai, šis metodas yra gana senas, patikrintas ir efektyvus gerinant psichinę sveikatą.

S. Leknickaitė – miško maudynių gidė / Asmeninio archyvo nuotrauka

– Norisi sužinoti, kaip pati atradai miško maudynes?

– Nors augau gamtoje, išsikrausčiusi į Vilnių, kaip ir dauguma, mėgavausi miesto teikiamomis galimybėmis, bet laimės ir ramybės ten neradau, veikiau priešingai, pradėjo prastėti sveikata. Priėjau tokią būseną, kad nebegalėjau būti tarp žmonių, miniose, net namuose, gyvendama daugiabutyje, jausdavau nerimą. Taip pradėjau vis dažniau leisti laiką gamtoje: prie ežerų, miškuose. Ir mano kūnas, protas, širdis nurimdavo, būsenos skirtumo tiesiog buvo neįmanoma nepastebėti. Keičiau savo gyvenimo būdą ir pradėjau stipriai mylėti gamtą, suvokdama, kokią naudą ji teikia sveikatai. Po kiek laiko, vis besidomėdama psichologija ir klausydama tinklalaides apie tai, atradau, kad egzistuoja tokia disciplina kaip gamtos terapija, ekoterapija ir miško maudynės. Iškart supratau, kad noriu to mokytis. Tai buvo man labai svarbus suvokimas ir atradimas, tarsi „eureka“ momentas.

– Kokią naudą jau praktikuodama matai? Kokia asmeninė patirtis su miško maudynėmis ir kaip tai paveikė psichinę sveikatą bei gyvenimo kokybę?

– Suartėjus su gamta, aš pasikeičiau. Įsėdus į viešąjį transportą, pirmas dalykas, kurį padarau, tai – atidarau langą, nes žmonės, atrodo, nebejaučia, kad čia net nėra kuo kvėpuoti. Ir iš tiesų, tyrimai rodo, kad žmonių penki pagrindiniai pojūčiai nebėra tokie jautrūs, aštrūs kaip anksčiau. Kai aš būnu Druskininkuose, mano širdis dainuoja, nes čia man nebaisu kvėpuoti.

Jeigu reikėtų trumpai įvardinti, ką man duoda gamta arba miško maudynės, tai atsakymas būtų – sąmoningumą, kūrybiškumą, laisvę, kartais transcendenciją – prisilietimą prie „daugiau negu žmogus“ pasaulio.

– Kokia yra miško maudynių prigimtis ir jų istorija? Kaip šis senovinis Japonijos praktikos elementas tapo reikšmingas šiuolaikinei visuomenei?

– Japonijos žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės ministerija tokį terminą įvedė ir populiarinti šią praktiką pradėjo devintajame dešimtmetyje, nes taip vyriausybė reagavo į modernumo sukeliamas problemas visuomenėje. Japonijos žmonės buvo pervargę, miestai perpildyti ir šalies piliečiai pradėjo neigiamai reaguoti į naują bei labai greitą urbanizaciją. Japonijos vyriausybė suvokė besikeičiančio pasaulio keliamas grėsmes visuomenės sveikatai ir stengėsi išlaikyti šalies kultūrines vertybes bei visuomenės sveiką pusiausvyrą.

– Kaip miško maudynės veikia mūsų psichinę sveikatą? Kokie yra pagrindiniai privalumai, kuriuos gali suteikti ši natūrali terapija?

– Praktikuojant miško maudynes, centrinė nervų sistema iš vieno būvio pereina į kitą: simpatinė nervų sistema, kuri yra atsakinga už „kovok arba bėk“ rėžimą, labai greitai „išsijungia“, ir aktyvuojasi parasimpatinė nervų sistemos dalis, kuri yra atsakinga už atsipalaidavimą „ilsėkis ir gyk“ būvį. Pavyzdžiui, jeigu prieš miško maudynes jutai padidėjusį nerimastingumą, tai sesijos metu greitai pastebėsi sumažėjusį minčių kiekį galvoje (kartais žmonės sako, kad išvis nieko nebegalvoja), o sulėtėjus mintims arba nurimus protui, keičiasi ir smegenų dažnis, taigi, pereiname į meditacinį būvį (alfa būsena), kurios metu giliai atsipalaiduojame. Įsižeminę, tampame sąmoningesni „čia ir dabar“ akimirkai, kartais girdžiu žmones sakant, kad „dingo laiko nuovoka“, dažniausiai ši būsena yra jaučiama kaip labai pozityvi, nes tik būdamas pilnai šioje akimirkoje, gali pajusti džiaugsmą, įkvėpimą, ramybę, dar vadinamą „flow“ būseną, iš kurios gimsta nuostabūs kūriniai. Taigi, miško maudynės taip pat padeda atsiverti žmogaus kūrybiškumui. Viena moteris po miško maudynių pasakė: „Neprisimenu kada taip gerai jaučiausi. Aš norėčiau taip jaustis nuolatos. Kaip man to pasiekti?“ Kaip ir tuomet, taip ir dabar mano atsakymas būtų toks, jog sąmoningumo praktikoms reikalingas nuoseklumas. Jeigu aš noriu, kad mano dantys būtų stiprūs, balti ir sveiki, tai aš valausi dantis, vengiu cukraus ir dažomųjų gėrimų, vartoju vitaminus. Panašiai yra ir su psichinės sveikatos higiena. Jeigu noriu jaustis emociškai gerai, siekiu stipresnio ryšio su savimi, kūnu, gamta, žmonėmis, o gal kažkuo daugiau.

– Kaip miško maudynės padeda žmonėms įveikti stresą ir sumažinti nerimą? Ar yra tyrimų, kurie pagrindžia šiuos teigiamus poveikius?

– Yra atliktų tyrimų, kurie įrodo, jog praktikuojant miško maudynes, mažėja kortizolio kiekis kraujyje, normalizuojasi kraujospūdis ir širdies ritmas. Taigi, kaip miško maudynių praktikavimas gali padėti gaminti laimės hormonus ir nusiraminti? Pateiksiu keletą pavyzdžių.

Dėmesio nukreipimas nuo minčių į pojūčius. Miško maudynių gidas padeda žmogui nukreipti dėmesį nuo minčių į pojūčius: regą, klausą, lytėjimą, skanavimą arba uostymą. Būnant miške, gamtoje mes galime jos ir nematyti, negirdėti, nejausti, jei būsime savo galvoje. Protinė įtampa, mintys, analizavimas dažnai kelia žmogui stresą, tačiau perkėlus savo dėmesį į pojūčius ir kurį laiką pabuvus daugiau jausminiame ir intuityviame pasaulyje, nusiraminame, nes esame labiau čia ir dabar akimirkoje, kurioje patiriame malonius pojūčius.

Įsižeminimas. Vaikščiojimas basomis arba prisilietimas prie Žemės delnais yra labai svarbus sveikatinimosi komponentas. Medicinos mokslų daktaras Stephen T. Sinatra paaiškina: įsižeminimas – tai kontaktas su Žemės paviršiumi ir jos natūraliu elektros krūviu, kuris daro pozityvią įtaką žmogaus organizmui – slopina uždegimus, silpnina chronišką nuovargį, gerina kraujo apytaką, mažina stresą, stiprina imuninę sistemą, skatina ląstelių regeneraciją, gerina miegą…

Mažėjantis vienišumo jausmas. Jeigu miško maudynės yra praktikuojamos grupėje žmonių dažniausiai visuomet yra patiriama bendrystė, nes žmones sujungia bendras tikslas ir atviri pasidalinimai. Kai kurie miško maudynių kvietimai kartais vyksta mažose grupelėse arba porose, vyksta aptarimai, žmonės, dažniausiai susėdę ratu, dalinasi savo patyrimais, mintimis, ir tai suvienija, įkvepia. Pasidalinimų metu labai svarbus saugumo jausmas, pagarba, įsiklausymas… Pajutus ryšį ne tik su žmogumi, bet ir su gamta, didėja laimingumo, pasitenkinimo savimi ir gyvenimu jausmas. Kaip galima jausti ryšį su gamta? Pirma, reikia atverti širdį. Tai dvasinis ryšys, kurį sunku nupasakoti, bet gali pajusti dėmesingai būnant su gamta, ar į ją tiesiog žiūrint.

– Ar miško maudynės gali padėti tiems, kurie kenčia nuo depresijos ar kitų psichikos sutrikimų? Kokia yra šios terapijos svarba gydant psichinės sveikatos problemas?

– Yra įrodymų, kad praleistas laikas miške mažina stresą, didina gebėjimą sukoncentruoti dėmesį, skatina pozityvių emocijų atsiradimą, taigi, mažina depresijos arba nerimo sutrikimo simptomus. Kiek teko mokytis psichologijos ar biopsichologijos, kurios metu sužinojau daugiau apie žmogaus smegenis ir tam tikras smegenų dalis, kurios gali būti taip stipriai pažeistos ir tas pažeidimas trikdo hormonų gamybą, ir tai gali sukelti psichinius sutrikimus ir daug rimtesnius nei depresija ar nerimo sutrikimas, nors ir tai gana rimta, nenoriu nuvertinti nei vieno psichinio sutrikimo, tačiau manau, kad miško terapija tikrai ne visada gali padėti, nes būna labai rimtų atvejų… Tačiau tai yra puiki prevencinė priemonė ir gydomoji, kuomet dar galima apsieiti be vaistų pagalbos, kurie neretai nepašalina problemos ir turi šalutinių efektų. Čia svarbu pabrėžti, kad miško maudynės, tai – natūrali sveikatinimosi ir gydomoji praktika ar tiesiog patyrimas.

– Kokią įtaką miško maudynės gali turėti jaunuolių psichinei sveikatai?

– Turbūt jaunimą dažniau išgirsi kalbant apie ryšį su technologijomis, o ne ryšį su gamta. Turiu tokį egoistišką norą – kad kiekvienas žmogus, ar tai būtų senolis, ar tai būtų jaunuolis, patirtų ką reiškia pabūti be telefono kelias valandas, kai niekas nepertraukia dėmesio, ir kai pats negali sabotuoti savo gyvenimo, įninkant į telefoną. Pati žinau, kad technologijos – priklausomybė, kurios sunku atsisakyti, bet gamta padeda, nes būnant joje nepertraukiamai, gali pajusti visai kitą buvimo kokybę. Taip pat, jaunimas susiduria, manau, ir tų pačių socialinių tinklų dėka, su nerimu, depresija, perdegimu, hiperaktyvumu. Praktikuojant miško maudynes, gerėja koncentracija, tampa lengviau mokytis. Pati prisimenu save paauglystėje, kai grįždavau iš mokyklos ir jau jausdavausi labai pavargusi, tai kur dar eisiu ruošti pamokų? Eidavau į gamtą. Ir tik grįžusi galėdavau sukoncentruoti dėmesį ties namų darbais. Taip pat miško maudynės ugdo kūrybiškumą. Kūrybiškumas – naudingas įgūdis, praverčiantis visose gyvenimo srityse. Manau, kad miško maudynės gali padėti atsisukti į sveikesnį gyvenimo būdą. Dažnai jauni žmonės negalvoja per daug apie savo sveikatą, o, kad jie žinotų, jog energijos ištekliai su laiku blėsta, todėl reikalingas sąmoningumas ir dvasingumas, šiuos svarbius laimingo gyvenimo komponentus miško maudynės gali padėti ugdyti.

– Kaip švietimo įstaigos ir sveikatos specialistai gali skatinti miško maudynes, kaip veiksmingą priemonę psichinės sveikatos gerinimui?

– Nors Lietuvoje jau daugėja miško maudynių gidų, tačiau miško maudynės daug kam dar nežinoma praktika. Tad, turbūt, čia svarbiausias įvairių organizacijų atvirumas, smalsumas, palaikymas ir priėmimas.

Straipsnis parengtas, vykdant Druskininkų JUC ir partnerių projektą „Breaking Taboos About Mental Health“ (2022-2-FR02-KA220-YOU-000096722). Projektas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis

Indraja Čiukauskienė,
Druskininkų JUC projektų koordinatorė