Slaugytojai – didžiausi gydytojų pagalbininkai ir ligonių angelai sargai

Gegužės 12-ąją minėsime Tarptautinę slaugytojų diena. Slaugytojai visame pasaulyje sudaro didžiausią sveikatos priežiūros darbo jėgą. Slaugos sritis plečiama, paslaugų suteikimas nuolat tobulėja, auga darbuotojų kvalifikacija. Dėl minėtų priežasčių šiems sveikatos priežiūros specialistams skiriama vis daugiau visuomenės dėmesio.

Druskininkų ligoninėje dirba 60 slaugos personalo, 9 iš jų – vyr. slaugytojos ir 1 slaugos administratorė. Ir kasdienėmis, ir ekstremaliomis gydymo sąlygomis slaugos specialistas yra arčiausiai paciento, ilgiausiai su juo bendrauja, dažnai užmezga asmeninį kontaktą, paguodžia ir įkvepia, jos – tarsi mediatorius, tarpininkaujantis tarp gydytojo, paciento ir artimųjų.

Druskininkų ligoninės slaugytojos – žmonės, pasirinkę savo profesinį kelią iš gilaus pašaukimo, jos profesionalios, atsakingos, savo darbą atlieka puikiai – nepriklausomai nuo to, kokiame skyriuje dirba / Roberto Kisieliaus nuotrauka

Druskininkų ligoninės direktorė Evelina Raulušaitienė sakė, kad slaugytojų darbas yra gyvybiškai reikalingas ir labai svarbus: „Žaviuosi mūsų įstaigos slaugos personalu, tai žmonės, kurie tikrai pasirinko savo profesinį kelią iš gilaus pašaukimo. Profesionalios, atsakingos, savo darbą atlieka puikiai –  nepriklausomai nuo to, kokiame skyriuje dirba. Ypatingai COVID-19 laikotarpis parodė, kaip atsakingai jos įveikia sudėtingus iššūkius. Sveikinu visą slaugos bendruomenę  profesinės šventės proga. Linkiu ir toliau tobulėti, augti, kad sektųsi ir šeimyniniame, ir profesniame kelyje.“

Slaugos administratore Druskininkų ligoninėje dirbanti Inga Valentukevičiūtė sakė, kad slaugytojo profesija reikalauja ne tik teorinių žinių ir praktinių įgūdžių – šiame darbe taip pat labai svarbūs bendravimo įgūdžiai, empatijos jausmas, įsiklausymas į pacientų ir jų artimųjų lūkesčius, gebėjimas greitai reaguoti į netikėtas situacijas. „Mano pasirinkimas tapti slaugytoja yra susijęs su noru padėti žmonėms, šioje profesijoje galiu realizuoti save. Mokykloje, 9 klasėje, turėjome galimybę atvykti į Druskininkų ligoninę susipažinti su medicinos darbuotojų darbu, būtent po šio apsilankymo buvau tvirtai nusprendusi, kad būtent darbas ligoninėje yra mano pašaukimas.

Įstojusi mokytis slaugos, niekada nesigailėjau tokio savo sprendimo, kiekviena praktika ligoninėse tik stiprino jausmą, kad einu tinkamu keliu. Labai džiaugiuosi, kad po mokslų grįžau į savo gimtąjį miestą ir dirbu ligoninėje. Čia apsilankiusi supratau, kokį kelią turiu pasirinkti“, – pasakojo I. Valentukevičiūtė.

43 metus Druskininkų ligoninėje dirbanti Vidaus ligų skyriaus vyr. slaugytoja Nijolė Kniubienė slaugytojos profesiją pasirinko dar vaikystėje – kai sunkiai sirgo hepatitu A ir teko gulėti ligoninėje. Tuo metu ją ir sužavėjo slaugytojos darbas. Moteris prisimena, kad ją tuomet labai nustebino slaugytojų išvaizda: baltas chalatas, kepurė su raudonu kryželiu. „Sužavėjo jų didelis rūpestis, dėmesys man ligos atveju, todėl, dar gulėdama ligoninėje, sukūriau eilėraštį: „Mane baltas chalatas vilioja ir ligonių liūdna šypsena, aš išgelbėsiu juos iš pavojaus, nebeliks neužgijus žaizda“. Baigusi vidurinę mokyklą, įstojau į medicinos mokyklą, sėkmingai baigiau mokslus, gavau diplomą ir paskyrimą į Druskininkų miesto ligoninę, kurioje dirbu iki šiol. Savo profesija ir ligoninės kolektyvu esu patenkinta, jaučiu nuoširdumą, darnumą, pagarbą kolegoms“, – mintimis dalijosi N. Kniubienė.

Chirurgijos skyriaus vyr. slaugytoja Gitana Kalinauskienė prisimena, kaip jos mama, kaimynams susirgus, statydavo taures, suleisdavo vaistus. Vyresnioji sesuo jau dirbo med. seserimi, todėl ir Gitana, dar būdama mokinė, dažnai apsilankydavo jos darbe. „Man patiko sesers darbas ir atsidavimas profesijai. Manau, kad buvimas toje aplinkoje paskatino mano profesijos pasirinkimą. Aš nebijojau kraujo, žaizdų, patiko matyti, kaip sesers darbas padeda žmonėms pasveikti. Baigusi mokyklą, svajojau tapti gydytoja ir gydyti žmones. Išlaikiusi egzaminus, stodama į Kauno medicinos institutą sužinojau, kad nepraėjau konkurso. Tada pagalvojau, kad galiu studijuoti slaugos mokslus. Man patiko mokytis. Atliekant praktikas ligoninėse, buvo gera jausti, kad padedu žmonėms, matyti jų šypsenas ir atlikto darbo rezultatą. Pasirinkau dirbti Druskininkų ligoninėje, kur atlikinėjau praktikas. Ir šiandien, daug metų dirbdama šį darbą, galiu pasakyti, kad džiaugiuosi, pasirinkusi būtent šį savo kelią“, – džiaugiasi G. Kalinauskienė.

Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus vyr. slaugytoja Vilija Griškaitienė sako, kad slaugytojos profesija ją žavėjo nuo vaikystės – šiandien moteris tvirtai sako, kad myli savo profesiją ir yra laiminga, dirbdama šį darbą. „Vaikystėje pačiai teko pabūti paciente ir ligoninėje praleisti nemažai laiko. Nuo tada nusprendžiau, kad pasirinksiu medikės profesiją. Drąsiai galiu teigti, kad dėl savo pasirinkimo niekuomet neabejojau. Per 38 darbo Druskininkų ligoninėje metus teko patirti daug iššūkių, įgyti naujų reikalingų įgūdžių ir patyrimo. Mediko profesija reikalauja atsidavimo ir besąlygiškos meilės žmogui. Kai matai pacientą, išvykstantį su šypsena ir padėka, džiaugiuosi kartu su juo, tuomet pamatai savo kasdienio, nelengvo darbo prasmę. Džiaugiuosi savo kolegomis, kurie dirba su meile ir atsidavimu bei noru padėti kitam“, – mintimis apie darbą dalijosi V. Griškaitienė.

Konsultacinės poliklinikos vyr. slaugytoja Kristina Kancevičiūtė bendrosios praktikos slaugytoja tapo visiškai atsitiktinai – kai artimas žmogus susirgo onkologine liga. „Turbūt širdis vedė link to, kad pasirinkčiau šią specialybę — tam, kad suteikčiau medicininę, psichologinę, socialinę pagalbą. Džiaugiuosi, jog esu bendrosios praktikos slaugytoja. Esu laiminga, atradusi šį kelią, nes gaunu pačias didžiausias gyvenimo pamokas“, – įsitikinusi K. Kancevičiūtė.

Reabilitacijos skyriaus vyr. slaugytoja Aldona Kelmelienė sako, kad profesiją pasirinko po to, kai vaikystėje dėl ligos teko atsigulti į ligoninę. „Būdama 6 metų, susirgau, gulėjau vaikų ligų skyriuje. Man buvo labai baisu, tačiau skyriuje dirbo nuostabi slaugytoja Laimutė, ji man tapo tarsi antra mama, drauge, gerąja fėja. Būtent jos dėka tapau tuo, kuo esu dabar. Esu labai patenkinta savo darbu, jokios kitos profesijos sau ir neįsivaizduoju. Labai gera, kad galiu padėti sergantiems, taip pat užjausti, paguosti“, – šypsojosi A. Kelmelienė.

Intensyviosios terapijos skyriaus vyr. slaugytoja Daiva Bagdonavičienė nuo vaikystės nuolat visiems kartodavo – užaugusi ji gydys žmones. „Tris metus studijavau ekonomiką, nes labai gerai sekėsi tikslieji mokslai. Vienos studentų vakaronės metu su grupės seniūnu (buvau jo pavaduotoja) paatviravome, kad blogai jaučiamės šioje srityje, tarp skaičių. Po sesijos priėmėme sprendimus. Aš pasirinkau mediciną, norėjau gydyti žmogaus kūną, o jis – kunigų seminariją, gydyti žmogaus sielą. Tik po šiai dienai nežinom atsakymo, kas yra sunkiau: gydyti žmogaus kūną ar sielą“, – savo istorija dalijasi D. Bagdonavičienė.

Druskininkų ligoninės informacija