Šauliai pasitinka pabėgėlius pasienio punktuose

Ramūnas Šerpatauskas, Karininko A. Juozapavičiaus šaulių 1-osios rinktinės Giedriaus Matulionio 3-iosios kuopos vadas:

 „Šiuo metu stebime Šaulių sąjungos narių didėjimo procesą, didžiuosiuose miestuose šimtais žmonių panoro įstotį į Šaulių sąjungą, Druskininkuose didelio antplūdžio nėra, tačiau jau 12 žmonių panoro papildyti mūsų gretas. Tai – buvę pareigūnai, kiti pilietiški žmonės, kurie jungiasi.

R.Šerpatauskas: „Užsimerkime, pagalvokime, susikeiskime su ukrainiečiais vietomis“.
(Nuotr. Iš MD archyvo)

Mes vykdome pasienio patruliavimą, kartu su pasieniečiais saugome valstybės sieną. Nuo praėjusios savaitės šauliai buvo dislokuoti Lazdijuose ir Kalvarijoje, pasienio praėjimo punktuose, kur pasitinka visus karo pabėgėlius iš Ukrainos ir juos nukreipinėja į Alytų, kur šiuo metu yra vienintelis karo pabėgelių registracijos centras. 

Pas mus yra norinčiųjų vykti kovoti į Ukrainą, sulaukiau daug skambučių iš žmonių, kurie turi neblogą karinį pasirengimą. Tenka šiek tiek juos nuraminti, pasakyti,  kad viskas turi būti daroma legaliai, suderinus su Ukrainos ambasada Lietuvoje.  Yra nurodyta, kokie dokumentai turi būti pateikti, jie turi būti išversti į ukrainiečių kalbą, toliau jie būna perduodami Karo komplektavimo tarnybai Ukrainoje, ir tik tada jie bus priimami į Ukrainos ginkluotąsias pajėgas, apmokyti ir t.t. Vykstant nelegaliai kariauti, yra pavojus vykstančiųjų saugumui, jie gali būti palaikyti diversantais, net nukauti. Reikia viską pasverti, nusiraminti ir priimti visus sprendimus.

Mano pagrindinė žinutė, kad druskininkiečiai gerai pagalvotų apie tas vietas, kur jie galėtų priimti pabėgelius iš Ukrainos. Atvykstantieji iš Ukrainos yra daugiausia moterys ir vaikai, nes beveik visi vyrai yra pašaukti ginti tėvynės. Manau, kad mes galime visi susispausti ir priimti pas save tuos žmones. Šiandien nereikia galvoti apie kažkokius savo patogumus, galima mėnesį  pasispausti, kol žmonės iš Ukrainos atsigaus po šoko, kol jie pradės ieškotis darbo. Ukrainiečiai važiuoja gyventi ne iš pašalpų, jie bandys ieškotis darbo, jie greitai išmoks lietuvių kalbą, jie dirbs ir ieškos būdų, kaip čia pragyenti, o pasibaigus karui, sugrįš namo, nes ten yra jų tėvynė. Kiekvienas pagalvokime, kaip būtų su mumis, jei, neduok Dieve, reiktų atsidurti jų situacijoje.  Užsimerkime, pagalvokime, susikeiskime su jais vietomis“.