Mokytojų planuose – filmas apie Druskininkų žydus

Vasara mokyklose – atostogų metas. Tai ne tik puiki proga pailsėti, pakeliauti, bet ir sužinoti bei išmokti ko nors naujo. Mes, anglų kalbos mokytojos, liepos 4-13 dienomis dalyvavome Centropos  organizuotoje kasmetėje 10-tojoje vasaros akademijoje (Centropa Summer Academy – CSA).

Centropa – Vienoje (Austrija) įsikūrusi nevyriausybinė organizacija, kurios misija yra kaupti ir išsaugoti XX a. žydų šeimų, gyvenusių Rytų Europoje, Balkanuose, Graikijoje ir Turkijoje, istorijas bei nuotraukas. Organizacija savo veiklos rezultatus publikuoja internetinėje erdvėje, rengia parodas, leidžia knygas.

Vasaros akademija prieš dešimtmetį savo veiklą pradėjo vos su 9 mokytojų grupele, o šių metų akademijoje dalyvavo beveik 100 ugdytojų iš 18  Europos, Izraelio, JAV ir Pietų Afrikos šalių. CSA išplėtė savo geografiją ir mokymus organizuoja  trijose Europos sostinėse:  Vienoje, Prahoje ir Berlyne. Pagrindinis akademijos tikslas – suburti įvairių sričių ugdytojus, pasidalinti savo gerąja patirtimi, integruojant žydų istorijos mokymą į savo mokomuosius dalykus, skatinti kurti naujus pamokų planus pamokose panaudojant Centropos sukauptą medžiagą bei plėsti akademijos dalyvių akiratį lankant istorines vietas.

Gitana Stukienė ir Rovena Kvaraciejūtė dalyvavo Centropos  organizuotoje kasmetėje 10-tojoje vasaros akademijoje/Asmeninio archyvo nuotrauka

Viena. Šiais metais CSA darbą pradėjo Vienoje. Įtempta, bet turininga programa, dinamiškai suderinta su ekskursijomis, neišvargino. Paskaitas keitė diskusijos ir darbas grupėse: susitikimai su įdomiais žmonėmis ir video peržiūros, darbas auditorijoje ir išvykos į žydų istorijai svarbias vietas. Bene labiausiai visus suintrigavo istoriko žurnalisto Phillipp Blom  paskaita apie kultūrines permainas Vakarų Europoje XX a. pradžioje ir jų įtaką šiandieniam pasauliui.  Netrūko ir garbingų svečių – pranešimus skaitė Izraelio, Ukrainos, Vokietijos ambasadoriai, JAV ambasadorius, atstovaujantis organizaciją, atsakingą už saugumą ir bendradarbiavimą Europoje. Akademijos dalyviams buvo pasiūlytos 5 pasirenkamosios grupės pagal kiekvieno interesus – Vaikų transportas, Žydų emigrantai XX a. Vakarų kultūroje, Tarptautiniai projektai, Šaltasis karas ir Video kūrimo grupė. Mes pasirinkome Video kūrimo grupę, mat atvykome turėdamos idėją, kurią įgyvendinti pradėjome praėjusiais mokslo metais. Norėdamos praturtinti savo dalyko mokomąją medžiagą, skatinome mokinius pasidomėti Druskininkų istorija. „Atgimimo“ mokyklos mokiniai rinko medžiagą; gimnazistai, „Ryto“ gimnazijos dailės mokytojo V. Sutkaus vadovaujami, fotografavo kurorto objektus, susijusius su žydiškuoju paveldu.  Organizavome susitikimą su Druskininkų istorijos žinovu V. Valentukevičiumi, kurio žinios apie mūsų kurortą, regis, beribės. Šiais mokslo metais ketiname sukurti filmuką apie Druskininkų žydus. Vienas įspūdingiausių Vienoje vykusių susitikimų – pokalbiai su holokaustą išgyvenusiais žydais.  Buvo labai įdomu klausyti, kaip jų šeimos gyveno iki karo, kokias šventes šventė, ką veikė laisvalaikiu, kaip mokėsi mokyklose, kokius darbus dirbo, kaip išgyveno holokaustą ir kaip jų likimai susiklostė po to. Svečiai žavėjo savo energija, optimizmu ir noru bendrauti.

Praha. Vizitą Čekijos sostinėje pradėjome, aplankę žydų kapines, kuriose palaidotas pasaulinio garso žydų kilmės rašytojas Francas Kafka. Žinant apie liūdną žydų kapinių naikinimo vajų Sovietų Sąjungoje, stebino tai, kad net II-ojo Pasaulinio karo metu naciai Prahos žydų kapinių nesunaikino – mūsų lankytos kapinės išlikusios tokios pat nuo pat jų įkūrimo XIX a.  Ekskursiją po žymiausias Prahos vietas baigėme, apsilankiusios Austrijos ambasadoje, kuri aktyviai remia Centropos veiklą. Kitą dieną praleidome Terezine. Tai nedidelis Čekijos miestelis, buvusi Austrijos-Vengrijos tvirtovė, kurį naciai pavertė getu ir pristatydavo, kaip pavyzdinę žydų gyvenvietę. Čia veikė mokykla, vaikų choras, buvo statomi spektakliai; vaikai, nors ir gyvendami kitame pastate, gana laisvai galėjo bendrauti su savo tėvais. Deja,  tai tebuvo „tarpinė stotelė“, prieš žydus išvežant į koncentracijos stovyklas. Dėl nepakankamo maitinimosi, ligų ir žiauraus nacių elgesio čia mirė apie 33 000 žydų. Po ekskursijos liūdną istoriją menančiomis gatvėmis žiūrėjome Centropos sukurtą filmą apie Dagmar Lieblova, moterį, gyvenusią šiame gete ir išgyvenusią holokaustą. Po peržiūros ponia Lieblova mielai atsakė į mūsų klausimus. Ir būdama  garbaus amžiaus, ji aktyviai ir noriai dalyvauja susitikimuose su mokiniais, dalijasi savo skausminga patirtimi. Paklausta, kokią žinutę mes turėtume perduoti savo mokiniams, ponia Dagmar sakė, kad mes turį mokytis iš istorijos, kad daugiau tokie baisūs įvykiai nepasikartotų.

Berlynas. Centropos vasaros akademijos organizatoriai pasiūlė įvairiapusės veiklos ir šiame Europos mieste. Tik atvykusios į Berlyną, dalyvavome Šabo ceremonijoje Pestalocio sinagogoje. Tokiose žydų religinėse apeigose teko dalyvauti pirmą kartą, todėl viskas buvo įdomu ir netikėta. Po pamaldų laukė iškilminga vakarienė, skelbianti Šabo pradžią. Kitą dieną lankėmės įspūdingo dydžio žydų muziejuje, talpinančiame žydų kultūros ir istorijos eksponatus nuo seniausių laikų iki šių dienų. Susipažinome su 2005 metais sukurtu memorialu holokaustui, netradiciškai pristatančiu žydų kančios istoriją. Šalia jo esantis interaktyvus ir labai modernus informacinis centras skelbia asmenines nuo holokausto nukentėjusių žydų istorijas. Čia radome ir lietuviškų istorijų…

Be abejonės, nuvažiavome iki  buvusios Berlyno sienos, kuriai griuvus, vyko ne tik ekonominiai, geografiniai, politiniai, bet ir gyventojų identiteto pokyčiai. Paskutinę akademijos veiklos dieną kiekvienos grupės atstovai pristatė akademijos metu sukurtus geriausiai pavykusius pamokų planus ir projektus. Mes taip pat pristatėme bandomąją būsimo filmuko apie Druskininkų žydų istoriją versiją. Norisi pasidžiaugti, kad ne vienas kolega susižavėjo mūsų miestu ir išreiškė norą jame apsilankyti. Baigiamuoju akademijos akcentu tapo susitikimas su Ukrainos švietimo ministre ir Izraelio diplomatu Vokietijos užsienio reikalų ministerijos departamente bei naujo Centropos filmo pristatymas. Ypač malonu, kad pristatyme dalyvavo ir pagrindinė filmo herojė, ponia Shelly Weiner iš JAV, gimusi Ukrainoje ir išgelbėta vienos ukrainiečių šeimos. Paklausta, ar jai nėra skausminga, pasakojant, vėlei  grįžti į baisius išgyvenimus, ponia Shelly sakė: nors tai nėra lengva, ji laikanti savo misija dalintis istorija su dabartinėmis kartomis. Centropos  lyderis Edward Serotta tvirtino, kad mūsų visų tikslas yra „nupiešti paveikslą pasaulio, kuris buvo sunaikintas“. Esame įsitikinusios, kad kiekviena aplankyta istorinė vieta, pokalbiai, diskusijos, pamokos yra mažo taškelio padėjimas pasaulinio paveikslo piešime.

Vasaros akademija baigėsi. Įgyta  patirtimi ketiname dalintis naujuose projektuose ir veiklose. Šių metų pabaigoje vyksime į kasmetę Centropos organizuojamą konferenciją Vilniuje, kurioje tikimės visus pradžiuginti naujo filmuko apie Druskininkus premjera.

Rovena Kvaraciejūtė, Gitana Stukienė

anglų kalbos mokytojos metodininkės