Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šalies savivaldybėms siūlo priemones stiprinti ugdymo kokybę – Druskininkuose šios priemonės jau įgyvendinamos
Praėjusią savaitę buvo pristatytos plano „Naujos kartos Lietuva – ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė 2021-2026 m. “ įgyvendinimo gairės, kuriose didelis dėmesys skiriamas švietimui.
Siekiama, kad švietimo sistema labiau atlieptų šiuolaikinius iššūkius, atitiktų kiekvieno besimokančiojo poreikius ir individualius gebėjimus, užtikrintų visiems Lietuvos žmonėms vienodas galimybes siekti geriausio išsilavinimo.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atliktose analizėse pažymima, kad vienas iš svarbiausių mokinių pasiekimų gerinimo veiksnių yra sutvarkytas mokyklų tinklas. Todėl šiuo metu yra inicijuojami Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių pakeitimai.
Dar balandžio pradžioje Lietuvos savivaldybių asociacija bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kreipėsi į savivaldybes, prašydamos įvertinti teikiamus siūlymus dėl prielaidų ugdymo kokybei stiprinti sudarymo.
Pasak Druskininkų savivaldybės mero pavaduotojo Lino Urmanavičiaus, Savivaldybė palaiko ministerijos siūlymus dėl mokyklų tinklo optimizavimo, nes dauguma siūlomų dalykų Druskininkuose jau įgyvendinta, mokyklų tinklas – optimizuotas.
„Kitos savivaldybės dar tik svarstys pertvarkas ir mokyklų tinklų optimizavimą, o Druskininkams to daryti nebereikia. Dabar mūsų tikslas – sutelkti dėmesį į pasiekimų gerinimą ir sukurti tam geriausias sąlygas, kokias tik galime. Tikrai turime kur augti ir tobulėti, siekiamybė būtų turėti aukštesnius mokinių pasiekimus nei yra bendras Lietuvos vidurkis. Paskutiniai mokyklų tinklo pertvarkos plano darbai Druskininkuose įvyko 2016 m. – tuomet kaimiškosios pagrindinės mokyklos pertvarkytos į progimnazijas. Iki to laiko Druskininkų savivaldybėje pertvarkytos 4 vidurinės mokyklos: viena pagrindinė ir trys pradinės mokyklos likviduotos, sujungtos dailės ir muzikos mokyklos, sporto mokykla prijungta prie Sporto centro. Dvi ikimokyklinio ugdymo įstaigos prijungtos prie progimnazijų ir tapo ikimokyklinio ugdymo skyriais. Šie laiku priimti sprendimai nulėmė tai, kad šiandien Druskininkai yra viena iš nedaugelio savivaldybių, kurioje nėra jungtinių ar nepilnų klasių, mažų mokyklų“, – pažymėjo L. Urmanavičius.
Svarbus bei ugdymo kokybei įtaką darantis veiksnys yra socialinis-ekonominis kontekstas savivaldybėse. Ministerijos teigimu, pastaraisiais metais stebimi dideli netolygumai savivaldybėse bei skirtingas mokinių pasiekimų lygmuo.
Siekiant savivaldybių švietimo pažangos, ministerijos numatomose veiklos gairėse planuojamos ugdymo kokybės gerinimo priemonės.
Pirmasis priemonių plane suplanuotas veiksmas – patvirtinti būtinuosius savivaldybių ir mokyklų stebėsenos rodiklius, vadovaujantis pažangiomis ES valstybių narių švietimo kokybės užtikrinimo praktikomis bei Geros mokyklos koncepcija, peržiūrėti mokyklų veiklos išorinio vertinimo ir įsivertinimo metodikas susitelkiant į rizikos vertinimą bei realios pagalbos mokykloms, kurioms sunkiau sekasi, teikimą pritaikant Kokybės krepšelio metodiką.
Antrasis planuojamas veiksmas – teikti finansinę paramą ir ekspertinę-konsultacinę pagalbą mokykloms ugdymo kokybės skirtumams mažinti ir lygioms galimybėms užtikrinti. Kaip žinoma, nuo 2018 m. vykdomas Kokybės krepšelio projektas, kurio tikslas – mokinių ugdymosi pasiekimų gerinimas. Pagal šį projektą 180 savivaldybių mokyklų jau yra skirta apie 18 mln. eurų. Šiuo metu yra pakeistas Kokybės krepšelio skyrimo bendrojo ugdymo mokykloms tvarkos aprašas: numatoma dar labiau sustiprinti savivaldybės vaidmenį ir atsakomybę, paisant subsidiarumo principo ir diegiant pasitikėjimo kultūrą, suteikti galimybę savivaldybėms ir pasirinkti mokyklas, ir sudaryti stebimų kaitos rodiklių rinkinius. Savivaldybių mokyklų pažangos iniciatyvoms, socialinėms inovacijoms diegti per ketverius metus planuojama skirti iki 36 mln. eurų. Įgyvendinant Kokybės krepšelio projektą, svarbus savivaldybės ir mokyklos aktyvus bendradarbiavimas rengiant mokyklos, gavusios Kokybės krepšelį, veiklos tobulinimo planą: būtini susitarimai dėl bendros vizijos, suderintas pagal atliekamas funkcijas veiklų, vykdomų tiek projekto metu, tiek po projekto, pasidalijimas, analize grįstų sprendimų priėmimas.
Trečiasis projekto „Visiems prieinama gera mokykla ir šiuolaikinis ugdymo turinys“ – veiksmas: atlikus analizę, konsoliduoti mokymo(si) išteklius ir stiprinti švietimo kokybę savivaldybėse, įdiegti pažangą skatinančią „Tūkstantmečio mokyklų“ programą.
Šiuo metu rengiamas programos aprašas, planuojami paramos mokyklai paketai (STE(A)M laboratorijų, sporto bazių atnaujinimo, mokyklos infrastruktūros pritaikymo neįgaliųjų poreikiams įtraukiojo ugdymo kontekste, personalizuoto mokymosi ir poilsio erdvių įrengimo), kartu su minkštosiomis veiklomis (kryptingos konsultacijos mokyklų vadovams, profesinės mokytojų kvalifikacijos stiprinimas, motyvacinė sistema mokytojams, neformaliojo ir švietimo pagalbos specialistams), kuriais bus skatinamos savivaldybės, siekiančios geros kokybės rezultatų, sumaniai ir taupiai naudojant turimus išteklius. Taip pat tariamasi dėl savivaldybių ir mokyklų atrankos būtinųjų sąlygų ir atrankos kriterijų, susijusių su Geros mokyklos koncepcijos nuostatų įgyvendinimu, aukštesnės ugdymo kokybės siekiu bei veiksmingu išteklių naudojimu, diskutuojama dėl projekto įgyvendinimo mechanizmo, etapų, apimčių, deramasi su Europos komisija dėl lėšų „Tūkstantmečio mokyklų“ tinklui kurti. Iki 2024 m. programai numatoma skirti per 170 mln. Eur. Siekiant tikslingo lėšų investavimo planuojama savivaldybėms, turinčioms optimalų bendrojo ugdymo mokyklų tinklą, pirmiausia skirti lėšų „Tūkstantmečio mokykloms“ kurti.
Parengta pagal Švietimo mokslo ir sporto ministerijos bei Nacionalinės švietimo agentūros pateiktą informaciją
L. Urmanavičius: „Dabar mūsų tikslas – sutelkti dėmesį į pasiekimų gerinimą ir sukurti tam geriausias sąlygas, kokias tik galime. Tikrai turime kur augti ir tobulėti, siekiamybė būtų turėti aukštesnius mokinių pasiekimus nei yra bendras Lietuvos vidurkis. Paskutiniai mokyklų tinklo pertvarkos plano darbai Druskininkuose įvyko 2016 m. – tuomet kaimiškosios pagrindinės mokyklos pertvarkytos į progimnazijas. Iki to laiko Druskininkų savivaldybėje pertvarkytos 4 vidurinės mokyklos: viena pagrindinė ir trys pradinės mokyklos likviduotos, sujungtos dailės ir muzikos mokyklos, sporto mokykla prijungta prie Sporto centro. Dvi ikimokyklinio ugdymo įstaigos prijungtos prie progimnazijų ir tapo ikimokyklinio ugdymo skyriais. Šie laiku priimti sprendimai lėmė tai, kad šiandien Druskininkai yra viena iš nedaugelio savivaldybių, kurioje nėra jungtinių ar nepilnų klasių, mažų mokyklų.“
Ministerija nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. siūlo pradines mokyklas, pagrindines mokyklas ir progimnazijas, išskyrus nevalstybines, kuriose mokosi 60 ir mažiau mokinių, reorganizuoti arba likviduoti; Druskininkų savivaldybėje tokių mokyklų nėra
Nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. siūloma nejungti 5-8 klasių ir rekomenduoti 1-4 klases jungti tik po dvi, o nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. panaikinti galimybę jungti po tris ar keturias 1-4 klases; Druskininkų savivaldybės mokyklose nėra jungtinių klasių.