Viltiečiai atšventė Užgavėnes

Esame įpratę prie šaltos ir snieguotos lietuviškos žiemos. Tačiau kasmet ji darosi vis šiltesnė ir kuklesnė. Šiemet ji mus pagąsdino trumpu šaltuku, šiek tiek palepino sniegu, ir vėl už lango tikras pavasaris. Tačiau kartu su žiema tradicinės šventės ir papročiai nedingo.
Vilčiukai, laukdami Užgavenių šventės, kartu su Dienos užimtumo centro (DUC) vaikais dar vasario pirmomis dienomis nusprendė pagaminti Morę. Teko gerai pasukti galvas, kad mūsų Morė būtų pati originaliausia ir, žinoma, įdomiausia. Ir išties Morė buvo pagaminta ne tik didelė, bet ir moteriška, spalvinga, patraukli. Ji papuošė Socialinių paslaugų centrą.
O praėjusį antradienį Socialinių paslaugų centre nuo pat ryto jautėsi šurmulys ir šventinė nuotaika. Merginos kepė mielinius blynus, skubėjo ant stalo padėti atsineštas vaišes. Na, o puošimasis ir persirengėlių drabužių matavimasis užtruko gan ilgai. Kiekvienas iš persirengėlių norėjo būti kuo įdomesnis bei šmaikštesnis.
Stalas lūžo nuo gėrybių, Lašininis vaikščiojo ir negalėjo atsigrožėti savo nuostabiu stotu. Kanapinis taip pat didžiavosi, kad jis vienas ir gražiausių. Klegėjo viena už kitą puošnesnės „čigonės“, sukosi „ubagėliai“ ir kiti personažai.

Socialinių paslaugų centre nuo pat ryto jautėsi šurmulys ir šventinė nuotaika/ Bendrijos „Druskininkų viltis“ archyvo nuotrauka

Linksmoji eisena, garsiai triukšmaudama, patraukė į svečius – juk tokią dieną būtinai reikia aplankyti visus artimiausius kaimynus, draugus ir jiems padainuoti bei paprašyti blynų ar kitokių vaišių. Daugiausia darbo turėjo didžioji „čigonė“, kuri visiems būrė ateitį. Linksmoje kompanijoje buvo ir vieniša „čigonėlė“ su kūdikiu ant rankų, kuris nuolat verkė. Persirengėliai turėjo rimtą užduotį – išprašyti kuo daugiau gardumynų verkiančiam mažyliui.
Kadangi šiais metais viltiečių ir DUC vaikų Morė buvo labai originali ir moteriška, nuspręsta jos nedeginti, o palikti Socialinių paslaugų centre, kad dar kurį laiką visus džiugintų. O štai Kanapinio ir Lašininio kova buvo neišvengiama. Šią dvikovą laimėjo mažutis, liesutis Kanapinis, kuris tuo labai didžiavosi ir garsiai kvatojo, Lašininiui gulint ant žemės.
Visi darbai darbeliai nudirbti, tad galima ir pasistiprinti. Ilgai raginti nereikėjo. Greit kibome ragauti įvairiausių patiekalų. O blynų gardumas! Užgavėnių skanumynai buvo daug skanesni, kai juos valgėme su gerais draugais. Vaišindamiesi, dalinomės įspūdžiais, kuri kaukė įdomiausia, juokingiausia, kurie kaimynai ir draugai mus nuoširdžiausiai sutiko.
Šventę tęsė dainos ir šokiai. Smagu buvo matyti visus tokius linksmus ir gerai nusiteikusius.

Loreta Sadauskienė
bendrijos „Druskininkų viltis“
pirmininkė