Druskininkai laukia laivybos kelio Nemune atkūrimo
Praėjusį ketvirtadienį Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas dalyvavo Vidaus vandenų kelių direkcijos ir Susisiekimo ministerijos organizuotame pasitarime dėl spartaus laivybos upių kelių gaivinimo visoje Lietuvoje, sparčiai investuojant į Nemuno, Neries, Nevėžio ir kitus vandens kelius.
Per artimiausius trejus metus, investavus daugiau kaip 30 mln. eurų, būtų atgaivinta krovininė laivyba Nemunu maršrutu Kaunas-Klaipėda, suaktyvėtų keleivinė ir pramoginė laivyba visoje Nemuno upėje, Kauno mariose ir Kuršių mariose. Tai būtų didžiausios investicijos į Nemuną per pastaruosius 30 metų.
„Mums, kaip kurortui, šis sprendimas yra ypač reikšmingas, nes vandens keliai atvers naujas turizmo rinkas ir perspektyvas. Savivaldybės savo jėgomis nėra pajėgios sutvarkyti laivybos kelių, todėl laivyba Druskininkuose apima palyginti nedidelius plotus – pramoginiai laiveliai plukdo iki Meilės salos arba Liškiavos. O galėtume ir norėtume apimti kur kas didesnes teritorijas! Išvalius Nemuną, pagilinus jo vagą, laivyba taptų daug perspektyvesnė: iš Druskininkų galėtume pasiekti Kauno ir Kuršių marias, vandens keliai Druskininkus sujungtų ir su Gardinu bei Augustavu“, – po susitikimo sakė meras R. Malinauskas.
Dabar Lietuvoje iš viso yra 822 kilometrų ilgio valstybinės reikšmės upių kelių, tačiau eksploatuojami tik 443 kilometrai, į kuriuos patenka tarptautinis E 41 vidaus vandenų kelias nuo Kauno iki Klaipėdos.
„Siekiant sparčiai atkurti laivybos kelius Lietuvoje, bus konsoliduojamas vidaus vandenų kelių tinklo valdymas, perimant savivaldybių valdomus kelius vidaus vandenų kelių direkcijos žinion. Taip pat numatoma užtikrinti ilgalaikį ir tvarų infrastruktūros plėtros finansavimą“, – sakė susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič.
Ministro teigimu, Susisiekimo ministerija vandens kelių atgaivinimą įtraukė į prioritetinių darbų sąrašą bei numatė 28 mln. eurų investicijų iš Europos sąjungos fondų bei Lietuvos biudžeto lėšų E 41 keliui sutvarkyti. Taip yra skirta beveik 3 mln. eurų technikai įsigyti – vientisam vandens keliui nuo Druskininkų iki Šilutės įrengti.
Pasak Vidaus vandenų kelių direkcijos vadovo V. Vinokurovo, Nemuno potencialas yra didžiulis.
Per pastaruosius 30-40 metų Nemunas buvo praradęs gyvybingumą. Pagrindinė to priežastis – neprižiūrėti laivakelį reguliuojantys hidrotechnikos statiniai – bunos. „Nemune įrengta daugiau kaip 1200 bunų – iš žvirgždo, skaldos ir akmenų įrengtų statinių, kurie suspaudžia vandens tėkmę, nukreipia nešmenis į kranto pusę ir padeda išsivalyti upės dugnui laivakelyje. Deja, daugumos jų būklė yra bloga: apie 500-700 bunų būtina rekonstruoti arba tikslinėse vietose pagal poreikį pastatyti naujų. Vietoje to, kad dabar kalbėtume apie krovinines baržas Nemune ir plėtotume krovinių bei žmonių gabenimą Nemunu, kasmet vien iš jo iškasame per 700 tūkst. kubinių metrų sąnašų, tiesiog stengdamiesi pašalinti nuolat susidarančias seklumas“, – sakė V. Vinokurovas.

Druskininkų savivaldybės meras R. Malinauskas dalyvavo Vidaus vandenų kelių direkcijos ir Susisiekimo ministerijos organizuotame pasitarime dėl spartaus laivybos upių kelių gaivinimo visoje Lietuvoje/Susisiekimo ministerijos nuotrauka