Druskininkų savivaldybės administracijos dėmesys – kaimiškųjų bendruomenių gyvenimui (Tęsinys. Pradžia 2016-07-28 d.)

Pastebimai išgražėjęs Leipalingio miestelis tampa jaukia gyvenviete jaunoms šeimoms, yra ir kraštiečių, sugrįžusių įsikurti į tėvų sodybas Leipalingio seniūnijos kaimiškosiose vietovėse – nors gyventojų Leipalingio seniūnijoje nedaugėja, tačiau atsiranda naujakurių. Leipalingio viešosiose erdvėse netrūksta žalumos, gėlynų, prižiūrimos ir nuolat atnaujinamos vaikų žaidimų aikštelės, renovuota beveik pusė Leipalingyje esančių miestelio daugiabučių namų.
Leipalingio seniūnijos seniūnas Antanas Krancevičius sakė, kad gyventojai ir patys vieni kitus skatina kurti, palaikyti tvarkingą, jaukią, saugią aplinką, puoselėti bendruomeniškumą: „Žmonės supranta, kad nuo jų pastangų, nuo to, ką visi mes kuriame šiandien, priklauso ir mūsų, ir mūsų vaikų ateitis.“

A. Krancevičius: „Dauguma seniūnijos gyventojų vieni kitus skatina kurti, puoselėti tvarkingą aplinką.“/ Roberto Kisieliaus nuotrauka

Bendruomenių patirtis
Šešios Leipalingio seniūnijoje suburtos kaimo bendruomenės aktyviai dalyvauja Druskininkų vietos veiklos grupės veikloje, glaudžiai bendradarbiauja ir tarpusavyje. Gyventojų susitikimuose, kurių metu buvo aptarinėjama naujojo Europos Sąjungos finansinės paramos laikotarpio strategija, nuoširdžiai dalintasi patirtimi, susijusia su bendruomenės namų kūrimu. Dabar iš visų dešimties Druskininkų savivaldybėje suburtų bendruomenių namų neturi tik Kairiojo Nemuno kranto kraštiečiai. Druskininkų vietos veiklos grupės teritorijos 2015-2020 metų vietos plėtros strategijoje numatytos lėšos šiems namams įrengti per artimiausius metus.
Leipalingio miestelio bendruomenės namai įsikūrė istoriniame, praėjusiais metais renovuotame Leipalingio dvare. Didelio būrio svečių sulaukė neseniai organizuota Leipalingio bendruomenės šventė – Oninės. „Prisimenu pirmąsias Onines prieš aštuonerius metus, kai pradėjau dirbti seniūnu – jos buvo organizuotos miestelio turgelio teritorijoje, tiesiog ant smėlio. Šiandien, turėdami tokias gražias bendruomenės namų erdves, galime pasidžiaugti, kad yra kur patiems saugiai, jaukiai susiburti, ir svečią priimti“, – sakė seniūnas.

Populiarina kraštą
Istoriniame pastate – Leipalingio dvare – netrūksta šurmulio ne tik bendruomenės renginių metu, bet ir lankytojų iš svetur, kurie, atvykę į Druskininkų kurortą, aplanko ir aplinkinius miestelius, nes domisi krašto istorija, nori pamatyti gražias vietoves, parsivežti naujų įspūdžių apie Dzūkiją. Besidominčiųjų krašto paveldu smalsumą didina ir dvare įrengtas A. Volungevičiaus vardo kraštotyros muziejus, kuris populiarėja ir tampa vienu iš labiausiai lankomų Leipalingio krašto objektų. Nuo atidarymo iki praėjusių metų pabaigos muziejuje jau pabuvojo daugiau kaip 700 lankytojų.
Bibliotekoje rengiami knygų pristatymai, susitikimai su rašytojais, organizuojami įvairūs kiti renginiai, eksponuojami autoriniai darbai. Dvare rengiamos įvairios edukacinės programos, pažintinės pamokos Druskininkų moksleiviams. Graži dvaro aplinka ir istorinės erdvės pritraukia lankytojų iš kitų rajonų, savivaldybių, pastaruoju metu čia populiarėja šventinės jaunavedžių fotosesijos.

Leipalingio centre kapitališkai sutvarkytoje aikštėje puoselėjami gėlynai/ Roberto Kisieliaus nuotrauka

Nuosekliai tvarkoma viešoji infrastruktūra Leipalingį ir seniūnijos vietoves daro patraukliomis naujakuriams/ Roberto Kisieliaus nuotrauka

Erdvė jaunimui
Po rekonstrukcijos į dvaro patalpas persikėlė ir biblioteka, o Kultūros centro laisvalaikio salės pastate atsilaisvintos buvusios bibliotekos patalpos paskirtos Leipalingio seniūnijos jaunimo poreikiams, jose bus įkurtos jaunimo laisvalaikiui skirtos erdvės. Leipalingio jaunimo iniciatyvinė grupė jau išsakė savo viziją apie tai, kokias jas norėtų matyti. „Su jaunimu bendradarbiausime toliau: sulaukę daugiau konkretesnių pasiūlymų, būtinai į juos atsižvelgsime ir padėsime įrengti jaukias erdves“, – patikino seniūnas.

Tvarkoma aplinka
Tvarkoma Leipalingio miestelio ir seniūnijai priklausančių kaimiškųjų vietovių aplinka daro šią vietovę vis patrauklesne. Miestelio centre kapitališkai sutvarkyta aikštė, likusieji smulkesni aikštės aplinkos sutvarkymo darbai bus atlikti artimiausiu metu.
Leipalingyje, rūpinantis gyventojų saugumu, pernai įrengtas pėsčiųjų tako apšvietimas tarp daugiabučių namų; Vytauto gatvėje – greičio ribojimo kalneliai. Gyventojų patogumui išplėstos dvi automobilių stovėjimo aikštelės prie Seirijų g. 9-ojo ir 11-ojo namų, sutvarkytas privažiavimas prie poliklinikos.
Pernai į Savivaldybės lėšomis renovuotus socialinius būstus įsikėlė gyventojai. Prie socialinių būstų Melioratorių gatvėje įrengta ir nauja vaikų žaidimų aikštelė, o prie renovuoto Leipalingio dvaro ir aikštėje prie bažnyčios – nauji gėlynai. Atliekant viešuosius darbus, nuolat tvarkomos ir kitos Leipalingio miestelio gatvės ir šaligatviai, priemiestinių kelių juostos autobusų stotelės, karių, žydų ir civilinės kapinės, gyvenviečių teritorijos.
Praėjusiais metais bendrovė „Druskininkų vandenys“ įgyvendino projektą „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Leipalingyje ir Druskininkuose“. Leipalingio miestelio Sodų, Druskininkų, Vytauto, Nemuno, Avirio gatvėse buvo paklota beveik 3,5 km vandentiekio ir daugiau nei 3 km nuotekų tinklų, prie kurių gali prisijungti 133 būstai.
Daugelis Leipalingio seniūnijos gyventojų, tarp jų ir viešuosius darbus dirbantys žmonės, atstumus iš kaimo į kaimą įveikia dviračiais, tad viešose erdvėse pravers dviračių stovai, kurie artimiausiu metu atsiras prie seniūnijos, poliklinikos, Laisvalaikio salės. Leipalingio seniūnijoje nemažai gyventojų užsiima žemės ūkio veikla. Yra jaunųjų ūkininkų, planuojančių pasinaudoti 2014-2020 metų kaimo plėtros programos parama. Ūkininkai seniūnijoje turi galimybę konsultuotis įvairiais jiems rūpimais klausimais.
Leipalingyje sėkmingai veikia savarankiško gyvenimo namai, kuriuose gyvena žmonės, negalintys tinkamai pasirūpinti savimi dėl negalios arba dėl socialinių įgūdžių stokos, – jiems padeda Savarankiško gyvenimo namuose dirbantys socialiniai darbuotojai.

Visa Druskininkų savivaldybės teritorija yra vienodai svarbi
Druskininkų savivaldybės strateginiame 2014-2020 metų plėtros plane akcentuojama darni miesto ir kaimo vietovių plėtra yra svarbi bendram Druskininkų, kaip kurortinės savivaldybės vystymuisi bei ekonominiam stabilumui. Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas neslepia, kad, skatinant gyvenviečių bendruomenių verslumą, investuojant į gyvenamosios aplinkos gražinimą ir gyvenimo kokybės gerinimą dar ne visos problemos išspręstos: „Gyvenimo realybė tokia, kad darbai nudirbami, imantis konkrečių veiksmų ir sprendimų, o ne švaistant laiką pažadams ir kalboms. Gyvenimas nestovi vietoje, todėl iškyla ne tik naujų tikslų, bet ir naujų problemų, kurias išspręsti ne visada įmanoma vienu ypu. Savivaldybėje ir dirbame tam, kad numatytos užduotys būtų įgyvendinamos, o problemos vienodai sprendžiamos ir mieste, ir kaime. Nereikia pamiršti, kad kurortas yra turistų traukos centras, ir nuo to, kaip gyvena, vystosi Druskininkai, priklauso ir Savivaldybės teritorinių padalinių – seniūnijų – gyvenimo žmonių kokybė, darbo vietos, uždarbis. Juk daugelis ir seniūnijų gyventojų dirba Druskininkuose veikiančiose sanatorijose ir įmonėse, teikiančiose įvairias paslaugas. Po 2000-ųjų reformos, kai prie Druskininkų buvo prijungtos kaimiškosios teritorijos, besąlygiškai susiejome su jomis visus bendrus planus ir projektus, Druskininkų, kaip kurortinės savivaldybės plėtros strategiją. Laikėmės ir laikomės nuostatos – visa Druskininkų savivaldybės teritorija yra vienodai svarbi“, – sakė Savivaldybės vadovas.
R. Malinauskas pabrėžė, kad kurortinės savivaldybės centras ir kaimo vietovės bei jų bendruomenės neatsiejamos dėl bendrų ir mieste, ir kaime įgyvendinamų projektų ir veiklų. Ūkininkai, gyvenantys Druskininkų savivaldybės kaimiškosiose teritorijose, augina daržoves, pieno produktus, kurie reikalingi ir yra sėkmingai panaudojami, ruošiant visaverčius patiekalus kurorto maitinimo įstaigose. Verslūs bendruomenių gyventojai savo ūkiuose teikia įvairias paslaugas, organizuoja pramogas kurorto svečiams ir turistams: „Ypač džiaugiamės, kad kaimiškosios bendruomenės taip aktyviai įsijungia į įvairius būtent turizmą skatinančius projektus. Beveik visi bendruomenių projektai nukreipti verslumo skatinimui. Leipalingio bendruomenė nusipirkusi malkų skaldyklę, Viečiūnų – prekybinį vagonėlį ir lėtaeigę sulčiaspaudę, ne viena bendruomenė yra įsigijusi edukacinėms programoms ir įvairioms turistams skirtoms veikloms reikalingą viryklę, Jaskonių, Bilso bendruomenės – krosnį, kuri skirta kulinarinio paveldo patiekalams ruošti, bendruomenės yra parengę programas, kurias mielai lanko turistai ir svečiai, turistinius maršrutus, lankytojai, atvykę į Druskininkų kraštą, čia patirtų kuo daugiau gerų įspūdžių ir emocijų“, – kalbėjo R. Malinauskas.
Kaimiškose vietovėse vis dar aktuali problema dėl žvyrkelių, kai kurie gyventojai piktinasi, kodėl lėšos, skirtos, pavyzdžiui, centrinei aikštei sutvarkyti, o ne vietos keliukui atnaujinti. Komentuodamas šią situaciją, meras pabrėžė: „Labai gerai, kad žmonės diskutuoja, turi savo nuomonę. Be abejo, daug geriau, jei ta nuomonė išsakoma dar ir turint pakankamai informacijos. Lėšos, skirtos, tarkime, viešųjų erdvių tvarkymui, negali būti panaudojamos skersgatvio, žvyrkelio sutvarkymui ar gatvės nutiesimui. Sprendimai turi būti priimami, ūkiškai įvertinant galimybes, situaciją, ką už tuos pinigus galima būtų padaryti, kaip kuo racionaliau juos panaudoti: ar remontuoti centrinę aikštę, nuo kurios artimiausiu metu bus po truputį tvarkomasi toliau, ar tvarkyti kiekvienos gatvės ar keliuko po dešimtį metrų? Suprantama, kad žmonės dažniausiai diskutuoja apie tai, ką mato. Tačiau ar daug kas pagalvoja, kad iki to matomo rezultato nueitas ilgas kelias: nuo finansavimo numatymo, pretendavimo į jį, finansavimo gavimo – ir kiekviename etape yra reikalavimai, taisyklės. Todėl net iš pažiūros smulkūs projektai ar nedideli darbai neatliekami taip greitai ir lengvai, kaip burtų lazdele mostelėjus.“

Parengta pagal Druskininkų savivaldybės informaciją