B. Jonušauskienė: „Paslaugų ūkyje vadovaujamasi taisykle: padaryti reikia!“
Druskininkus žmonės pamėgo ne vien dėl čia teikiamų SPA paslaugų, siūlomų įvairių pramogų įvairovės ar gaivaus oro, bet ir dėl miesto, apylinkių švaros bei tvarkos. Kad tą tvarką užtikrintų, Druskininkų savivaldybės paslaugų ūkis kiekvieną dieną įdeda daug pastangų, kurios matomos ir plika akimi.
Medžio dirbiniais ir lauko baldais paslaugų ūkis aprūpina ne tik Druskininkus, bet ir seniūnijas: Viečiūnuose įrengtos vaikų žaidimo aikštelės, naujos uždengiamos smėlio dėžės, pastatytos pavėsinės, Leipalingio pagrindinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo skyriuje „Liepaitė“ įrengta visa lauko žaidimų aikštelė vaikams.
„Dažnai iš seniūnijų sulaukiame ir tikslių užsakymų, baldus gaminame pagal brėžinius, sukuriame visiškai originalius žaidimų įrenginius pagal individualius poreikius,“ – apie darbo subtilybes pasakojo Birutė Jonušauskienė, su kuria kalbėjome apie tai, ką Paslaugų ūkio komanda veikia, su kokiais iššūkiais susiduria ir kaip prisideda prie druskininkiečių bei miesto svečių gerovės.
B. Jonušauskienė puikiai sutaria su gana vyrišku kolektyvu ir tikina, kad tik su darnia komanda galima nuveikti tikrai daug/Roberto Kisieliaus nuotrauka
– Druskininkų savivaldybės paslaugų ūkis rūpinasi, kad aplinka būtų švari ir tvarkinga. Kuriose erdvėse jums būna daugiausia darbo, koks jo pobūdis?
– Daugiausia darbų būna dviračių takuose, ypač po savaitgalių, kadangi dabar druskininkiečiai ir miesto svečiai itin pamėgo pasivažinėjimus dviračiais. Tenka rinkti neatsakingai išmėtytas šiukšles, renovuoti pavėsines, kurių stogus žmonės nulupa ir net sudegina laužuose. Žmonės degina ir šiukšlių dėžes, ir beržines karteles, iš kurių pastatytos tvoros prie Nemuno pakrantėje įrengtų pavėsinių, dažniausiai – tingėdami atsinešti medienos iš miško. Norėdami to išvengti, į tas vietas žadame atvežti skaldytų malkų.
Siekdami užtikrinti saugumą ir kokybę, renovuojame ir naujais keičiame medinius suolelius, sūpynes, pavėsines, kurie, bėgant laikui, ima pūti.
– Kokias paslaugas teikiate druskininkiečiams?
– Mes teikiame teritorijos sutvarkymo, žolės nupjovimo, baldų pervežimo paslaugas. Parduodame skaldą, skaldytas malkas. Jas, reikalui esant, nuvežame ir sudedame, jeigu žmogus senyvas ar neįgalus. Teikiame paramą malkomis socialiai remtinoms šeimoms pagal socialinės paramos raštus. Taip pat malkomis aprūpiname Druskininkų kaimiškose vietovėse esančius bendruomenių namus. Per metus tokios medienos išvežame apie 400-500 kubinių metrų.
– Po škvalo būtent Paslaugų ūkis pašalino vėjovartas. Kaip sekėsi dirbti, kur buvo panaudota mediena?
– Dėl škvalo pridarytos žalos visą mėnesį turėjome remontuoti šaligatvius, plėsti automobilių aikšteles prie gyvenamųjų namų. Teko visas pajėgas skirti škvalo padarinių tvarkymui. Išversta maždaug 800 medžių, visi jie nugabenti į Viečiūnuose esančias dirbtuves. Kadangi išvartyta mediena labai skirtinga, jos paskirtis irgi buvo nevienoda.
Gražius rastus pjaustėme į lentas, iš jų meistrai gamino stalus, suolus, pavėsinių stogus, šiukšliadėžes. Iš sutrūkinėjusios ir negražiai atrodžiusios medienos gaminsime malkas, kurios vėliau bus skirtos socialiai remtinoms šeimoms ir pardavimui.
Daugiau kaip 800 audros išverstų medžių buvo panaudoti lauko baldų gaminimui bei malkoms/Roberto Kisieliaus nuotraukos
– Ar, vykdydami kurorto gražinimo misiją, sulaukiate pagalbos?
– Norint padaryti darbus kokybiškai, reikalinga gera įranga. Jos neturėtumėme be mūsų Savivaldybės pagalbos.
Dėkojame merui, administracijos direktorei ir visai komandai, kad, reikalui esant, gauname lėšų naujai įrangai įsigyti. Įsigijome naujus benzininius pjūklus, kasmet naujiname sulūžusius arba nusidėvėjusius trimerius, kitą, dažnai gendančią techniką. Nuoširdžiai dėkojame už supratingumą ir pagalbą, kurį jaučiame nuolat.
– Paslaugų ūkio darbuotojai talkina per įvairius miesto ir seniūnijose vykstančius renginius. Koks būna jų darbas?
– Mes prisidedame prie kiekvieno renginio: atvežame ir pastatome scenas, suruošiame ir prižiūrime laužus, po renginio surenkame visus pelenus, žarijas ir viską sutvarkome. Laužų kūrenimas jau tapo tradiciniu užsakymu – tuo pasirūpiname beveik visose aplinkinėse bendruomenėse.
– Ko Paslaugų ūkio kolektyvas tikisi iš pačių gyventojų ir svečių, kad miestas būtų dar gražesnis?
– Norėtųsi elementarios kultūros: negliaudyti saulėgrąžų, nemėtyti jų, kur papuola, neteršti gamtos nuorūkomis, plastikinėmis šiukšlėmis. Taigi norėtųsi, kad žmonės gerbtų ir save, ir kitų darbą.
– Su kokiais sunkumais darbe susiduria jūsų komanda?
– Su žmonių abejingumu, šiukšlinimu, vandalizmu, deginimu, kurį minėjau anksčiau. Pikta, kai aplink šiukšlinę primėtyta nuorūkų, saulėgrąžų lukštų, šiukšlių. Sunku būna, kai pasitaiko darbininkų, kurie ateina tik „prastumti dieną“. Taigi vieni mūsų darbuotojai stengiasi, kuria, gražina kurortą, o atėję tokie tinginiai išbalansuoja viso kolektyvo darbą.
– Paslaugų ūkio darbuotojai labai kūrybingi, tai parodo, pavyzdžiui, šaltinio, esančio pakeliui į Jaskonis, aplinkos sutvarkymas. Kur dar galima išvysti jūsų darbuotojų kūrybingumo pavyzdžių?
– Mes esame sutvarkę ir prie Meilės salos trykštančio šaltinio prieigas – padarėme patogų priėjimą, kad žmonės galėtų patogiai juo naudotis.
Mūsų komandos staliai ir meistrai yra išties labai kūrybingi žmonės – pamatę idėjų internete ar gyvai, dar prideda savų minčių ir, jas pritaikę, pagamina išskirtinius kiemo baldus.
– Kaip Jums sekasi suvaldyti gana vyrišką kolektyvą?
– Jeigu tiek daug nuveikiame ir padarome, vadinasi, susikalbame. Džiaugiuosi, kad mūsų kolektyvas vieningas, darbštus, kūrybingas. Darbe vadovaujamės taisykle: „Padaryti reikia!“. Mūsų kolektyve nėra tokių žodžių, kaip „noriu ar nenoriu“ – viskas turi būti padaryta. Ir padaryta kokybiškai.
– Ar galite pasidalinti tolimesniais planais?
– Stengsimės daryti viską, kad miestas ir toliau gražėtų: baigę tvarkyti vėjovartas, imsimės šaligatvių restauravimo, lyginimo, naujų žaidimų aikštelių įrengimo, tvarkymo. Norime užtikrinti saugumą, todėl daug dėmesio skiriame pėsčiųjų šaligatvių priežiūrai: sulūžusias plyteles keičiame naujomis, po žiemos lyginame nelygias šaligatvių vietas.
Kalbino Miglė Krancevičiūtė