Dzūkijos nacionaliniame parke žiemoja ir vandeninis strazdas

Kaip ir žmonės, paukščiai laukia pavasario ir šiltų orų, kai prasidės aktyvesnis gyvenimas. Tačiau artimiausiu metu, o gal net ir visą kovą, dar tęsis žiemojimas. Suskaičiuota, kad šiemet Dzūkijos nacionaliniame parke žiemoja apie 350 vandens paukščių. Tarp jų – ir įprastos rūšys, ir tokie reti paukščiai kaip vandeninis strazdas.

Kur susiburia žiemojantys paukščiai?

Dzūkijos nacionalinio parko Biologinės įvairovės skyriaus vyresnysis specialistas Evaldas Klimavičius pasakoja, kad šiemet parke suskaičiuoti 345 žiemojantys vandens paukščiai. Iš viso buvo pastebėtos 8-ios jų rūšys: 273 didžiosios antys, 19 klykuolių, 20 didžiųjų dančiasnapių, 20 gulbių nebylių, 4 gulbės giesmininkės, 7 didieji baltieji garniai, po vieną pilkąjį garnį ir vandeninį strazdą. Palyginimui, pernai buvo suskaičiuoti 514 vandens paukščių. Specialistai sako, kad vandens paukščių apskaitos skaičiai yra labai susiję su žiemos sąlygomis – vandens telkiniai užšalę ar ne. Šiemet sąlygos nebuvo itin geros.

„Iš viso šiemet stebėjome paukščius 9-iose parko vietose. Daugiausiai jų suskaičiavome prie Nemuno ir Merkio santakos. Taip pat paukščiai yra skaičiuojami prie Merkio ir Skroblaus, Merkio ir Grūdos santakų. Kai visur kitur upeliai užšąla, šios vietos lieka neužšalusios, taigi į jas susiburia ir žiemoja daugiausiai paukščių“, – pasakoja E. Klimavičius.

Šimtais Lietuvoje žiemojančių didžiųjų ančių savo skaičiumi niekas neaplenkia, bet Dzūkijos nacionalinio parko Biologinės įvairovės skyriaus vadovas Mindaugas Lapelė atkreipia dėmesį ir į kitą įdomybę. Jau ne pirmą žiemą mūsų kraštuose žiemoti pasilieka ir gulbės giesmininkės, kurių gražūs balsai primena gervių trimitus. Šios gulbės – labiau šiauriniai paukščiai, Lietuvoje dažniau sutinkami pavasarinių ir rudeninių migracijų metu.

Matė ir vandeninį strazdą

Dzūkijos nacionaliniame parke paukščiai skaičiuojami nuo 2010 metų, kai Lietuvos ornitologų draugija pradėjo vykdyti tokias apskaitas. Žvelgdami į devynerių metų skaičiavimus, specialistai sako pastebintys, kad mūsų šalyje žiemos išties šiltėja.

„Seniau tikrai būdavo retenybė pamatyti tokią gausybę ančių ar žiemojančių gulbių būrelius. O dabar šių paukščių vis daugėja. Atidžiau paanalizavus situaciją, einama prie išvados, kad tokius reiškinius sukelia klimato pasikeitimai. Tie paukščiai, kurie anksčiau išskrisdavo, dabar pasilieka“, – pastebi M. Lapelė.

Na, o žiemoti į Lietuvą taip pat atskrenda įdomiausių paukščių. Vienas tokių – Šiaurėje gyvenantis vandeninis strazdas. Šią žiemą paukštis buvo pastebėtas prie Grūdos ir Merkio santakos.

„Tai labai retai Lietuvoje sutinkamas paukštis, atskrendantis tik praleisti žiemą. Paukščių stebėtojams vandeninį strazdą pamatyti vienas malonumas – jis striksi ledu, neria į eketę, bėga dugnu, po vandeniu lesioja kirmėles ir vėl išnyra“, – apie neeilinį žiemotoją pasakoja M. Lapelė.

Europoje žiemojančių paukščių mažėja

Žiemojančių vandens paukščių apskaitų Lietuvoje koordinatorius, Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) narys Laimonas Šniaukšta pasakoja, kad apibendrinant visus Europos arba Vakarų Palearktikos duomenis, išryškėja tendencija, kad apskritai žiemojančių paukščių skaičius mažėja. Tačiau nėra taip, kad Lietuvoje matytųsi akivaizdus rūšių mažėjimas.

„Galbūt kiek kitokia pajūryje žiemojančių paukščių, pavyzdžiui, nuodėgulių ar paprastųjų gagų padėtis. Jei prieš dešimtmetį ar kelis šios rūšys buvo gal ir ne tokios gausios, bet vis tiek aptinkamos, tai dabar jos yra pakankamai retos. Visgi, pavyzdžiui, nuodėgulių mažėjimas siejamas ir su juodojo grundalo atsiradimu Baltijos pajūryje“, – sako L. Šniaukšta.

Jo teigimu, grundalo mitybos bazė yra panaši arba kertasi su jūrinių ančių. Abi rūšys minta vėžiagyviais. Natūralu, kad kai maisto mažiau, paukščiai kelia sparnus jo ieškoti kitur, todėl ir žiemą jų mažiau.

Kas gali prisijungti prie stebėjimo?

Lietuvoje žiemojančių paukščių apskaitas veda LOD nariai, taip pat Lietuvos nacionalinių bei regioninių parkų ar rezervatų darbuotojai. Tačiau kiekvienais metais gali prisijungti ir kiti besidomintys paukščių gyvenimu. 

Būna, kad gyventojai ornitologų draugijai atsiunčia apskaitų duomenis, surinktus šalia savo gyvenamosios vietos. Paprastai apskaitos vyksta sausio 9-21 dienomis, bet, laikantis tarptautinio susitarimo, ornitologų draugija Lietuvoje paukščius skaičiuoja antrąjį sausio savaitgalį.

„Kai artėja apskaitų laikas, kartais jau ir gruodžio pabaigoje, Lietuvos ornitologų draugija savo puslapyje skelbia apie ateinančią apskaitų datą ir kviečia dalyvius registruotis.

Dauguma apskaitas vedančių žmonių yra tie patys, bet kasmet prisijungia ir naujų bendraminčių“, – sako L. Šniaukšta ir kviečia visus, norinčius kitąmet prisidėti prie apskaitų, nepamiršti sekti informacijos.

Ir nors apskaitos jau praėjo, savo malonumui stebėti žiemojančius paukščius dar bus galima kurį laiką. Jei nenorite apsiriboti vien Dzūkijos nacionaliniu parku, galite nuvykti prie Kauno HES.

Ten kasmet skaičiuojamos didžiausios paukščių sankaupos, o šiemet negi buvo fiksuotas rekordas – daugiau nei 20 tūkst. žiemojančių paukščių.

Kitos pagrindinės žiemavietės mūsų šalyje yra Baltijos pajūris, vandens telkiniai Klaipėdos raj., Utenos raj., Neris ir Vilnelė Vilniuje, vandens telkiniai Jonavos ir Marijampolės apylinkėje bei Šilutės raj.