Druskininkai: subalansuotas miestas harmoningam gyvenimui

Rengiant žurnalo „IQ“ surengtą forumą „Druskininkai: subalansuotas miestas harmoningam gyvenimui“, prisidėjo Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų Alytaus filialas ir asociacija „Druskininkų klubas“.

Kaip teigė „Druskininkų klubo“ prezidentas, Druskininkuose veikiančios UAB „Arnika“ direktorius Albertas Katilovskis, forume dalyviai pristatė įdomius ir Druskininkams bei plačiajai visuomenei aktualius pranešimus: „Surengtas unikalus verslo ir įmonių vadovų, dirbančių ne tik Druskininkuose, bet ir buvusių druskininkiečių, turinčių įmones kituose šalies miestuose ir galinčių pasidalinti patirtimi, forumas. Viena iš jo temų buvo apie tai, kaip plėtoti verslą Druskininkuose, stiprinti ekonominį Druskininkų potencialą, didinti šio kurortinio miesto patrauklumą, pritraukiant čia dirbti ir gyventi darbingo amžiaus žmones.“

– Forumo pabaigoje tarp renginio dalyvių surengtoje, žurnalo IQ vyriausiojo redaktoriaus moderuotoje diskusijoje „Gyvenk patogiai, veik globaliai“ Jūs išsakėte savo įžvalgas dėl to, ką vietos verslas drauge su savivaldybės atstovais galėtų padaryti, siekiant intensyvesnės verslo plėtros Druskininkuose. Kas, Jūsų manymu, šioje srityje svarbiausia?

– Į šį klausimą atsako pats diskusijos pavadinimas, kurį, manau, savotiškai būtų galima ir perfrazuoti: „Gyvenk lokaliai, veik globaliai“. Diskutavome ir apie tai, kokios galimybės, gyvenant, Druskininkuose, turėti čia darbo vietą, veiklą, iš kurios gaunamos pajamos tenkintų Druskininkus pasirinkusį gyventoją. Pastaruoju metu pastebima tendencija, kad Druskininkus, kaip gyvenamąją vietą, vis dažniau pasirenka jaunos šeimos, šiuolaikinį išsilavinimą turintys jauni darbingo amžiaus žmonės. Tai labai geras ženklas, bylojantis, kad Druskininkai – miestas, kuriame patogu gyventi, auginti vaikus, čia sukurta tinkama viešoji, paslaugų, pramogų, sveikatinimo infrastruktūra. Galiausiai – čia ypatingai geri gamtiniai faktoriai: aplink miškai, grynas oras, nėra tokio, kaip didmiesčiuose, transporto priemonių bei gamybos objektų sukeliamo užterštumo. Tačiau atlyginimų prasme kurorte teikiamos paslaugos teikia mažą pridėtinę vertę Druskininkams.

Todėl, manau, Druskininkuose turėtume bendromis jėgomis kurti terpę, kuri ilgainiui įgalintų keistis pačią gyventojų struktūrą.

– Tačiau ar Druskininkų verslininkai neturėtų didinti dirbančiųjų atlyginimus?

– Žinoma, turime didinti atlyginimą dabar esamame plačiausiame – paslaugų verslo – sektoriuje – dirbantiems darbuotojams. Bet turėkime omenyje, kad tada iš karto atsiremiame ir į kainodarą: yra riba, kurią peržengus, jau tektų eiti į pačios paslaugos ar paslaugų kainos didinimą. Tad ilgalaikėje perspektyvoje tai neatneštų reikalingų Druskininkams ekonominių pokyčių, neskatintų plėtros, o, priešingai, ją stabdytų. Juk, jei didinsime paslaugų kainą, siaurės klientų ratas, jis taps uždaras. Ir tai nėra naudinga ekonominei  Druskininkų bei Druskininkų krašto plėtrai.

– Dauguma druskininkiečių dirba paslaugų sektoriuje, o Druskininkų savivaldybėje, kaip ir kitos šalies savivaldybėse, aiškiai matosi, jog gyventojai, bendruomenė senėja: darbingo amžiaus žmonių mažiau, pensinio – daugėja. Kaip Druskininkuose būtų galima tokią situaciją pakeisti?

– Žinoma, būtina Druskininkuose vystyti, tobulinti paslaugų sektorių, toliau kurti, sukurti kuo daugiau naujų traukos objektų, susijusių su sanatorinio gydymo, sveikatinimo, sporto paslaugomis, kultūra, poilsiu – visa tai, be abejonės, padeda ir padės pritraukti į Druskininkus poilsiautojų bei turistų srautus. Tačiau šiandien ne mažiau svarbu galvoti apie tai, kokios perspektyvos numatomos, siekiant Druskininkuose steigti vadinamojo mažo formato tarptautines bendroves, kaip jų veikla galėtų turėti įtakos darbingo aukštesnes nei vidutinės pajamas galinčių generuoti gyventojų, pasirinkusių Druskininkus, kaip gyvenamąją vietą, darbo galimybėms. Druskininkų savivaldybė kartu su Druskininkuose dirbančiais verslininkais turėtų ieškoti būdų, kaip pritraukti čionai vadinamąjį proto kapitalą: kad čia atvyktų gyventi kuo daugiau jaunų šeimų, jaunimo, gebančio uždirbti aukštesnes pajamas. Bendromis jėgomis turime kurti tokią atmosferą, sąlygas.

Turime siekti, kad Druskininkuose atsirastų galimybė ir poreikis steigti, pavyzdžiui, informacinių, naujųjų, žaliųjų technologijų verslo kryptimi dirbančias bendroves. Galima būtų pasakyti, kad tai tokios įmonės, kuriose ir produktas kuriamas, ir žmonės dirba nuotoliniu būdu. Beje, šie ir panašūs procesai viešojoje erdvėje vis dažniau yra minimi, kai kalbama apie vadinamąją ketvirtąją pramonės revoliuciją. Jos esmė – visuotinė pramonės kompiuterizacija, kai, sujungiant mechanizmus ir jų sistemas, visoje gamybos procesų grandinėje sukuriami išmanieji tinklai. Tokiu būdu organizuojami ir kontroliuojami savarankiškai veikiantys gamybos procesai, apdorojami ne tik dideli kiekiai informacijos, bet ir analizuojama bei optimizuojama pati gamyba.

– Ko reikia Druskininkuose, norint taip organizuoti verslą?

– Tokiu būdu organizuojant veiklą, dirbantiesiems Druskininkuose užtenka administracinių patalpų, iš kurių darbuotojai galėtų valdyti savo verslą po visą pasaulį. Tai ir reikštų: „gyvenu lokaliai, dirbu globaliai“, – gyvenu ir turiu biurą Druskininkuose, o dirbu visame pasaulyje. Beje, kaip vienas iš tokio modelio pavyzdžių yra bendrovės „Monetha“ įkūrėjas Justas Pikelis, kurio pranešimas „Kripto burbulo epicentre: kaip išlikti ir tapti nugalėtoju“ sulaukė didelio dalyvių susidomėjimo forume „Druskininkai: subalansuotas miestas harmoningam gyvenimui“.

Druskininkų savivaldybė yra atvira naujoms idėjoms ir verslo plėtrai, todėl, manau, ji pasiūlys palankiausią teisinę formą tokių įmonių atėjimui bei įsiliejimui į Druskininkų verslo aplinką. O vietos verslininkai šia linkme gali pasiūlyti savo indėlį: verslas gali tiesiog investuoti į patalpas, paruošiant, įrengiant vadinamąsias ofisines, administracines patalpas darbui. Žinoma, be teisinės, įstatyminės bazės ir patalpų darbui, yra dalykų, kurie, vienareikšmiškai, yra būtini, prioritetiniai: tai labai geras, aukštos kokybės interneto ryšys, elektros energijos aprūpinimo sąlygos ir alternatyvaus šios energijos tiekimo užtikrinimas, esant reikalui. Beje, „Druskininkų klubas“ neseniai socialiniuose tinkluose vykdė apklausą ir domėjosi, ko trūksta Druskininkuose, kad čia atvyktų jauni, perspektyvūs įvairių sričių specialistai, kurie galėtų, norėtų dirbti kaip laisvai samdomi darbuotojai, vadinamieji freelanceriai. Apklausos rezultatai netrukus bus paviešinti, pristatyti visuomenei. Manau, tai pasitarnaus tolesniam klausimo, kaip pritraukti aukštesnes pajamas galinčius uždirbti gyventojus į Druskininkus, gvildenimui bei atitinkamų sprendimų generavimui.

„Druskininkų klubas“ visuomet atviras iniciatyviems ir originalių sumanymų turintiems žmonėms.

Kviečiu veiklius druskininkiečius, turinčius idėjų, kaip prisidėti ir vystyti verslo iniciatyvas Druskininkuose, prisijungti prie asociacijos „Druskininkų klubas“ veiklos ir narystės. Dėl išsamios informacijos galite kreiptis „Druskininkų klubo“ internetiniame puslapyje:

www.druskininkuklubas.lt nurodytais kontaktais.

Diskusijoje įžvalgas išsakė: „Druskininkų klubo“ prezidentas A. Katilovskis, Druskininkų savivaldybės meras R. Malinauskas, „Eglės sanatorijos“ vadovas A. Salda, TransUnion IT paslaugų centro Kaune vadovas J. Lukošius, kiti renginio dalyviai/A. Lukoševičiaus nuotrauka

Parengė Ramunė Žilienė