Prisiminus mokytoją, liaudies dainininkę Mariją Vidūnaitę-Grėbliūnienę

Sausio 3 dieną mokytojai Marijai Vidūnaitei-Grėbliūnienei būtų sukakę 90 metų. Į Amžinybę ji išėjo prieš du metus, spalio 6-ąją – prieš pat Tarptautinę Mokytojų dieną.

M. Vidūnaitė-Grėbliūnienė buvo viena iš tų žmonių, kurių užmiršt negalima, kuriuos primena jų atlikti darbai. Ji buvo Mokytoja, liaudies dainų pateikėja ir dainininkė, tautotyrininkė, kultūrinių renginių organizatorė – visu savo gyvenimu liudijo meilę žmonėms ir Tėvynei.

Sausio 5 dieną Leipalingio bibliotekoje mokytojos Onutės Alesiūtės Bleizgienės iniciatyva žmonės rinkosi paminėti Marijos 90-mečio jubiliejų, prisiminti jos gyvenimą, nuveiktus darbus.

Mirus tėveliui, Marijai tebuvo 12 metų. Liko motina su keturiais našlaičiais. Ji – dvylikametė, vyriausia, tapo motinos pagalbininke, šeimos rūpintojėle, ypač po karo, kai po gaisrų iš namų buvo likę tik pelenai. Ji į mokslus išleido du brolius. Lėšas šeimai kaupė, nerdama, siuvinėdama. Vargais baigė Leipalingio gimnazijos keletą klasių, pradėjo mokytojauti nuošaliose Bugiedos bei Padumblių mokyklose. 1949 m. baigė Alytaus mokytojų seminariją. Mokytojavo Viktarinos, Leipalingio, Didžiasalio ir Ricielių mokyklose. Visur organizuodavo meno saviveiklos renginius, etnografinius koncertus.

Leipalingio vidurinės mokyklos tautosakos būrelio entuziastams Marija yra padainavusi 169 liaudies dainas (jos pasiųstos į Lietuvos Mokslų Akademiją), sukūrusi „Dzūkų veseilios“ scenarijų. Ji subūrė ir 25 metus vadovavo Ricielių etnografiniam ansambliui „Nendrelės“, sukvietė garsią Ricielių kapelą, parašė ne vieną tekstą dainoms, užrašė dzūkų papročius, juokingus pasakojimus. Mokytoja M. Grėbliūnienė net ir tada, kai patyrė daug skaudžių netekčių – sūnaus, vyro ir motinos mirtį – nepalūžo. Ji visada buvo šviesos, draugystės ir gerumo spindulys, net netekusi regėjimo, išliko dvasia gyvybinga, niekada nesiskundė.

M. Grėbliūnienę prisiminti jubiliejaus ir antrųjų mirties metinių proga susirinko nemažas leipalingiečių būrys, Ricielių „Nendrelės“, kurioms vėliau vadovavo Julija Čiurlionienė, giminės iš Metelių ir buvę mokytojos mokiniai. Ypač visus jaudino „Nendrelių“ ir Leipalingio etnografinio ansamblio „Serbenta“ (vadovė A. Petravičienė) dainos, kurias kažkada dainavo Marija.

Mokytojos Marijos didžiausias troškimas buvo, kad žmonės, ypač giminės, bendrautų, kad pasaulyje nebūtų karų, melo ir klastos.

Šv. Mišių auka, kurią už ją aukojo kunigas P. Marčiulionis, maldos prie kapo, prisiminimai ir dainos – tai tik maža padėkos išraiška šviesios atminties Mokytojai, liaudies dainininkei M. Grėbliūnienei.

Leipalingio bibliotekoje organizuotas renginys mokytojos M. Grėbliūnienės atminimui/Asmeninio archyvo nuotrauka

Violeta Berlinskienė