POLITOLOGO KOMENTARAS

Komentuoja Lauras Bielinis, politologas, socialinių mokslų daktaras
– Likus pusmečiui iki rinkimų, turbūt dar niekada nebuvo tiek politinių skandalų, įtarimų politikams dėl neskaidrios veiklos, viešoje erdvėje aptariamų vidinių partijų nesutarimų. Kaip Jūs manote, kaip tai paveiks rinkimų rezultatus?
– Manau, kad poveikis rinkimams jau akivaizdus. Pirma, tai liberalų rinkėjų nusivylimas ir jų galimas persimetimas pas kitus: konservatorius, valstiečius ar socialdemokratus. Antra, galimai mes turėsime bendrą rinkėjų, atėjusių balsuoti, sumažėjimą. Tai irgi nusivylimo rezultatas, nes korupcinis skandalas daliai rinkėjų taps didesnio apibendrinimo pagrindu – „visi blogi ir balsuoti neisiu“.

– Susidaro įspūdis, jog parlamentinėse partijose nebelieka vietos ilgamečiams, didelę patirtį turintiems nariams, o juos mėgina pakeisti politinės patirties neturintys, tačiau į politiką „stumiami“ naujokai, kurie, manytina, gali atstovauti tai darantiems suinteresuotiems asmenims. Kokia Jūsų nuomonė apie tai?
– Neapibendrinčiau ir neprimesčiau visoms partijoms vienodos nuodėmės. Konservatorių situacija išties sudėtinga, jie vienu metu bando išspręsti keletą organizacinių uždavinių, nors reikėtų galvoti apie rinkimus. Taigi jų vidiniai konfliktai, mano galva, yra ydingi ir pakenks šiai partijai. Nors, kita vertus, liberalų susilpnėjimas konservatoriams reiškia naujų balsų galimybę. Kita vertus, senų, patyrusių kadrų atsisakymas nėra geras dalykas, atrankos kriterijumi turėtų būti ne lojalumas partijos lyderiui ar susitarimams, o profesionalumas, principingumas. Bet tai jau konservatorių problema, ir, atrodo, jie jos negali išspręsti.

– „Druskininkų naujienų“ redaktorius, pastaruosius metus buvęs ir radijo stoties „Kurorto radijas“ redaktoriumi bei portalo DELFI autoriumi, Romas Sadauskas neseniai paskelbė, kad jis sutiko būti Liberalų sąjūdžio kandidatu LR Seimo rinkimuose. Ar toks žmogus sugebės nešališkai atstovauti krašto rinkėjams, o ne vien siauriems jį iškėlusios partijos atstovų interesams?
– Na, jau seniai yra pastebima, kad pakankamai didelė dalis žurnalistų buvo pasirinkę liberalus, kaip savo politinius favoritus. Tai gal ir nėra nuodėmė, jei asmuo deklaruoja savo pozicijas atvirai, bet kada kuriama žiniasklaidos sistema, palaikanti vieną partiją, tai jau ne žurnalistika ir ne demokratinė rungtis viešajame lauke. Manau, kad minimas žurnalistas šiandien suvokia, į kokią situaciją jis pakliūna – iš vienos pusės jis jau ne žurnalistas, o kandidatas, iš kitos pusės jo partija praranda galimybes laimėti rinkimus.
– Regis, šiandien Lietuvoje tapti Seimo nariu yra paprasčiau, negu, tarkime, įsidarbinti įmonės sekretore, kuriai yra keliami reikalavimai turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, mokėti keletą užsienio kalbų. Ar, Jūsų nuomone, Lietuvoje neturėtų būti taikomi aukštesni reikalavimai kandidatams į LR Seimą, nacionalinę įstatymų leidžiamosios valdžios instituciją?
– Na, nemanau, kad tapti Seimo nariu yra lengva. Pabandykite ir suprasite. Bet politikui išties yra reikalingas aukštas intelekto lygis, išsilavinimas, kultūra bei moralinis stabilumas, jei taip galima išsireikšti. Pagaliau problemos, su kuriomis susiduria politikai, dažnai reikalauja sudėtingo sprendimo, o jį priimti gali išsilavinęs ir išmintingas asmuo. Na, o reikalavimų taikymas priklauso ne nuo kažkokių normų, „nuleistų iš viršaus“, normas nustato visuomenė, rinkdama tokius, kokie, jos galva, yra tinkami. Taigi, norėdami išmintingo politiko, rinkite jį išmintingai, o ne vedami emocijų ar trumpalaikių interesų.

– Pakomentuokite bendrą situaciją dėl naujokų LR Seime. Ar tai, kas matyti iš dabar patvirtintų kandidatų, teikia vilties, kad atsinaujinęs Seimas susitelks konstruktyviam darbui? Ar priešingai, iš visokių sričių ir su įvairiausia patirtimi ir, tikėtina, įvairiausių interesų „vedami“ į Seimą dirbti besiveržiantys naujokai lems priešingas permainas, o gal tai, kad kurį laiko tarpą naujojo Parlamento darbas stagnuos?
– Naujokai visuomet turi vieną silpnybę – jie pasimeta ir ilgai nesusigaudo, kur pakliuvo, nes vaizdinys apie politikus Seime visuomenėje susiformavęs labai iškreiptas, tarsi jie ten nieko nedaro, plepa ir nelanko posėdžių. Realiai – tai didelės atsakomybės, nuolatinės dokumentų bei laiškų rašymo procedūros, debatai Seime ir už jo. Vienu žodžiu, atsakomybė ima slėgti ir patį politiką, ir jo šeimą, ir artimiausius kolegas. Naujokai dažnai iš naivumo pritaria patyrusiam ir galimai savus interesus stumiančiam politikui, o tai irgi negerai. Pagaliau – naujokai dažnai po rinkimų ima elgtis ir atstovauti visai kitiems interesams ne todėl, kad kardinaliai pasikeičia, o todėl, kad nedeklaravo tų interesų iki rinkimų, kad mes patys iki rinkimų nelabai tuo domėjomės, o sprendėm naiviai – jis naujas ir nedarys tų klaidų, kurias darė jau buvę. Darys. Ir tos klaidos bus ryškesnės.

„Mano Druskininkai“ informacija