Sveikatingumo parko prieigas papuošė atminimo lentos E. Levickai ir K. Dineikai

K. Dineikos sveikatingumo parke praėjusį penktadienį iškilmingai atidengtos atminimo lentos parko įkūrėjai, lenkų gydytojai, dirbusiai Druskininkuose, populiarinusiai sveikos gyvensenos idėjas Eugenijai Levickai (1896-1931) ir ilgamečiam tuometinio Druskininkų gydomosios fizinės kultūros ir klimato terapijos parko vedėjui, gydomosios kūno kultūros specialistui Karoliui Dineikai (1898-1980).

 

 

Atminimo lentas E. Levickai ir K. Dineikai Druskininkų savivaldybės meras R. Malinauskas atidengė drauge su K. Dineikos anūkėmis  I. Matulaitiene ir K. Dineikaite/Roberto Kisieliaus nuotrauka

 

Parkas – istorinė vieta

Per atminimo lentų atidengimo ceremoniją Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas sakė, jog parkas Druskininkams yra labai svarbi vieta: „Džiaugiuosi, kad, atidengdami atminimo lentas Eugenijai Levickai ir Karoliui Dineikai, kartu įprasminame dviejų Druskininkams ypač svarbių asmenybių atminimą. Druskininkiečiams norėčiau padėkoti už tai, kad maždaug prieš penkiolika metų, kai profesinės sąjungos buvo nusprendę parką privatizuoti, mes, miesto žmonės, išsaugojome parką ir šiandien turime tokią istoriškai svarbią Druskininkams vietą.“

Iškilmingoje ceremonijoje dalyvavo druskininkiečiai, konferencijos, skirtos K. Dineikos 120-osioms gimimo metinėms dalyviai, kurorto svečiai, poilsiautojai, turistai. Šventinu renginio akcentu tapo nuotaikinga, žavi Druskininkų kultūros centro kolektyvo „Opus“ (vad. Jolita Kielienė) šokėjų atlikta kompozicija.

Šiemet minimų 120-ųjų K. Dineikos gimimo metinių sukakties proga Druskininkuose tądien surengta ir konferencija „K. Dineika – kūno ir dvasios kultūros puoselėtojas“, kuri prasmingai įsiliejo į Pasaulinei turizmo dienai skirtų, Druskininkuose šį savaitgalį organizuotų renginių ciklą.

Įkūrė ir išgarsino E. Levicka

Per atminimo lentų E. Levickai ir K. Dineikai atidengimo ceremoniją buvo prisiminta, kad Druskininkuose gydomoji fizinė kultūra turi senas tradicijas. Pirmasis gydomosios fizkultūros skyrius, kaip Gydyklų filialas, Nemuno upės pakrantėje įsteigtas dar XIX a. pabaigoje. O į dabartinę vietą parkas perkeltas po Pirmojo pasaulinio karo. Parką įkūrė ir išgarsino gydytoja E. Levicka, atvykusi čia dirbti 1924-aisiais. Per aštuonerius metus gydytoja Druskininkuose parodė visą savo energiją: įsteigė čia naujovišką saulės, oro ir mankštos procedūrų gydyklą, kūrė gydomosios mankštos bazę, sudarė gydomosios kūno kultūros metodikas. Tais laikais tai buvo labai inovatyvūs, tiesiog revoliuciniai metodai. E. Levicka sportavo pati, skatino tuo pavyzdžiu sekti ir besigydančiuosius. Druskininkuose, jos rūpesčiu, įrengtas baseinas, paplūdimių, kortų aikšteles ir vietos gimnastikai. Parke veikė vyrų, moterų ir vaikų sektoriai: kiekviename dirbo gydytojas ir gydomosios kūno kultūros instruktoriai, vadovaujantys grupėms bei individualioms pratyboms.

 

Atkūrė ir išpuoselėjo K. Dineika

Parko atgimimas prasidėjo nuo 1952-ųjų, kai jam pradėjo vadovauti gydomosios kūno kultūros specialistas, Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos, gimnastikos ir sporto federacijos kūrėjas, pedagogas, žurnalistas K. Dineika. Jis – ir daugkartinis Lietuvos teniso čempionas, tuomečio Kūno kultūros instituto prorektorius, krepšinio žaidimo Lietuvoje pionierius; 1937-1939 metais jis vadovavo Lietuvos vyrų krepšinio rinktinei, tapusiai Europos čempione. Druskininkuose K. Dineika praleido didžiąją savo gyvenimo dalį, atkūrė ir išpuoselėjo tuometį Gydomosios fizinės kultūros ir klimato terapijos parką.

 

K. Dineikaitė ir I. Matulaitienė su Turizmo ir verslo informacijos centro direktoriumi R. Palioniu aptarė tolimesnius K. Dineikos atminimo puoselėjimo projektus Druskininkuose/Roberto Kisieliaus nuotrauka

 

Padėkojo anūkės

Atminimo lentų E. Levickai ir K. Dineikai ceremonijoje dalyvavo K. Dineikos anūkės – Kunigunda Dineikaitė ir Ilona Matulaitienė. Jos su savaitraščio „Mano Druskininkai“ skaitytojais pasidalino mintimis apie emocijas ir išgyvenimus, susijusius su K. Dineikos atminimu: „Esame labai dėkingos Druskininkams – už konferenciją, skirtą K. Dineikos 120-osioms gimimo metinėms, už atidengtus bareljefus. Širdyje – panašūs jausmai, gražios emocijos, kaip ir prieš keletą metų, važiuojant į Druskininkus, rekonstruoto K. Dineikos sveikatingumo parko atidarymą… Senelio nepažinojau: jis mirė, aš gimiau, bet man didžiulė garbė nešioti Dineikaitės pavardę“, – sakė K. Dineikaitė. Ji pridūrė, jog, skaitant K. Dineikos knygas, stebina, kad jau prieš tiek metų jis rašė apie tokius sveikatinimo būdus, kurie šiandien vis labiau populiarėja ir yra tokie aktualūs.

L. Matulaitienė patikino, jog labai malonu, kad jos senelis K. Dineika vėl prisimintas: „Jis labai mylėjo anūkus, bendravo.

Pamenu, vaikystėje, kai pradėjau piešti, senelis mane ragino sekti savo vaizduote, piešiniu kurti savo istorijas“, – sakė K. Dineikos anūkė. Jos žodžiais, taip K. Dineika skatino išnaudoti kūrybiškumo versmes ne plaukiant „prieš srovę“, o išnaudojant tos srovės greitį.

 

Parengė Ramunė Žilienė